Krovinių sustabdymas Rytų kryptimis gresia milijoniniais nuostoliais, teigia "Linava"

Skaičiuojama, kad jei būtų nuspręsta stabdyti krovinių gabenimą Rytų kryptimis – į Rusiją, Baltarusiją, nukentėtų mažiausiai 250 smulkiųjų, mažųjų ir vidutinių vežėjų

VILNIUS, balandžio 7 — Sputnik. Šalies transporto ir logistikos įmonės prašo Vyriausybės taikyti kompensacijas ir kitas finansinės paramos priemones, jei bus sustabdytas krovinių gabenimas kelių transportu Rytų kryptimis, kurios veda ir į Vidurio Azijos valstybes.

Tai rašoma Lietuvos nacionalinės automobilių vežėjų asociacijos "Linava" kreipimesi į Vyriausybę, Finansų, Ekonomikos ir inovacijų bei Susisiekimo ministerijas.

Asociacijos generalinis sekretorius Zenonas Buivydas tvirtina, kad jei būtų nuspręsta stabdyti krovinių gabenimą Rytų kryptimis – į Rusiją, Baltarusiją, per kurias pasiekiamos ir Vidurio Azijos rinkos, tai gali paliesti mažiausiai 250 smulkiųjų, mažųjų ir vidutinių transporto įmonių, dirbančių tik su šiomis rinkomis. Pasak jo, šiose įmonėse gali dirbti iki 10 tūkst. darbuotojų.

"Verslas jau ieško naujų rinkų Vakaruose, tačiau greitai pakeisti pervežimų kryptis ir rasti naujų klientų nelengva. Tam reikia finansų, laiko ir žmogiškųjų resursų. Pereinamuoju laikotarpiu, kol su Rytų rinkomis dirbę vežėjai ras kitas pervežimų kryptis, jie patirs didžiulius milijoninius nuostolius, kurie gali privesti prie nemokumo ir bankrotų. Tad būtina valstybės pagalba į Vakarus persiorientuoti pradėjusiam verslui", – sako Buivydas.

Asociacijos "Linava" Prezidiumo nario Artūro Telmento teigimu, daliai smulkiųjų, mažųjų ir vidutinių vežėjų vienintelė pervežimų kryptis yra Rusija ir Baltarusija, o kitoms per šias šalis eina tranzitiniai keliai į Vidurio Azijos valstybes – Uzbekistaną, Kazachstaną, Tadžikistaną, Kirgiziją.

"Mes pasisakome už tai, kad valstybė turėtų padėti verslui kompensacijomis ar kitokia finansine parama, kuri padėtų sumažinti nuostolius dėl užsiveriančių pervežimo krypčių Rytuose ir palengvintų veiklos perorientavimą. Verslas negalėjo to nei numatyti, nei kontroliuoti, tad labai reikalinga valstybės parama", – sako A. Telmentas ir priduria, kad sprendimai dėl sienų uždarymo privalo būti priimami ES lygmeniu, o ne vienašališkai ar regioniniu lygmeniu. Tik tokiu atveju, pasak jo, mažiau neigiamų pasekmių patirtų Lietuvos vežėjai.

Asociacijos Prezidiumo narys Romas Vosylius pabrėžia, kad padėdama mažiesiems transporto rinkos dalyviams, kol jie perorientuos veiklą į Vakarus, valstybė ilguoju laikotarpiu tik laimėtų.

"Jei valstybė suteiktų finansinę pagalbą šiems verslams, jie savo veiklą galėtų tęsti ir toliau, mokėtų mokesčius į Lietuvos biudžetą. Neabejotinai, ilguoju periodu tai būtų naudingiau nei bankrotai – išliktų verslas, būtų mokami mokesčiai, įmonių darbuotojai išsaugotų darbo vietas, valstybei reikėtų mažiau mokėti nedarbo draudimo išmokų. Transporto sektorius yra trečias pagal dydį mokesčių mokėtojas šalyje", – sako Vosylius.

Asociacija atkreipia dėmesį, kad Lietuva jau ne kartą rėmė verslą, esant sunkumams. Prasidėjus nesutarimams su Kinija, Vyriausybė skyrė 6 mln. eurų Lietuvos verslui, veikusiam Kinijoje – naujų užsienio rinkų paieškai ir esamų plėtrai, diversifikacijai. Šiemet vasarį buvo skirta 200 mln. eurų valstybės lėšų apyvartinėms ir investicinėms paskoloms, siekiant paskatinti įmonių investicijas į verslo plėtrą.

Be to, šiuo metu su Europos Komisija (EK) yra derinama ir papildoma finansinė parama verslui, siekianti 130 mln. eurų, nukentėjusiam dėl pablogėjusių santykių su Kinija.

Anksčiau "Linava" pranešė, kad dėl įsigaliojusių Mobilumo paketo reikalavimų Lietuvos vežėjai persikels į kitas šalis. Pasak asociacijos, reikalavimai kas 8 savaites grąžinti vilkikus į registracijos šalį mažins Lietuvos vežėjų konkurencingumą Europoje, o dėl augančių perveži­­mo paslaugų kainų užsakymus iš jų gali perimti kitų šalių vežėjai.

Paskutinį praėjusių metų ketvirtį Lietuvos verslo investicijos į Lenkijos transporto ir saugojimo sektorių pasiekė rekordinius 51,5 mln. eurų, kas yra didžiausias rodiklis per pastaruosius dešimt metų. Skaičiuojama, kad šiuo metu kaimyninėje šalyje šaknis yra įleidę daugiau kaip 600 Lietuvos vežėjų.