Lendlizas Ukrainai — tai JAV politikos Europoje nesėkmė

Amerikiečių lendlizas, "smiginių" ir senų Varšuvos sutarties šarvuočių pristatymai į Europą tik padidins Ukrainos nuostolius mūšio lauke ir pailgins Kijevo režimo agoniją, mano Sputnik karo apžvalgininkas Aleksandras Chrolenka

Vargani Vakarų bandymai kovoti su Rusija svetimomis rankomis baigsis triuškinamu "partnerių" pralaimėjimu, kaip jau buvo ne kartą istorijoje.

Balandžio 10 dieną didelio tikslumo jūrinės raketos "Kalibr" pietiniame Dnepropetrovsko pakraštyje sunaikino angare paslėptą priešlėktuvinių raketų diviziono S-300 įrangą, kurią Kijevo režimui pateikė viena iš Europos šalių.

Rusijos Federacijos gynybos ministerijos duomenimis, nukentėjo keturi S-300 paleidimo įrenginiai ir iki 25 Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių. Be to, paleidimo įrenginiai S-300 buvo sunaikinti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų aerodrome, Charkovo srityje. Lengvai pastebimi taikiniai.

Prieš dvi dienas Slovakija paskelbė, kad perduos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms sovietinio tipo zenitinių raketų kompleksus S-300PMU (keturis paleidimo įrenginius ir kelias dešimtis priešlėktuvinių raketų). Akivaizdu, kad oro gynybos sistemos pristatymas pasirodė visiškai beprasmis, slovakų S-300 nepasiekė dislokavimo rajono "rytų fronte". Visa kita ginkluotė iš Vakarų partnerių Ukrainos teritorijoje bus "permalta" analoginiu būdu.

O kovo 11 dienos Europos diplomatijos vadovo Žozepo Borelio kreipimasis į ES šalis — skubiai aprūpinti Kijevą jo prašomais ginklais — atrodo neadekvatus pareigoms ir situacijai Ukrainoje. Tačiau Europos Sąjunga jau seniai virto struktūriniu NATO padaliniu, o Borelis ir anksčiau pareiškė: "Šį karą reikia laimėti mūšio lauke". Turėdamas omenyje Vakarų pergalę prieš Rusiją — ukrainiečių rankomis ir su daug kraujo.

Balandžio 6 d. JAV Senatas patvirtino įstatymo projektą dėl ginklų ir karinės įrangos tiekimo Ukrainai pagal lendlizą — precedento neturintis reiškinys per pastaruosius 80 metų. Atkreipkime dėmesį, kad dokumentas Senatui buvo pateiktas dar sausio 19 d., tačiau jis parengtas daug anksčiau. Naujas lendlizas Ukrainai — tai amerikiečių bandymas Rytų Europos NATO šalyse sukaupti karinę techniką Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, o paskui per sieną pasiųsti "geležies srovę", siekiant pratęsti specialiąją operaciją Ukrainos teritorijoje daugeliui mėnesių ar metų.

Mediniai Urfino Džiuso kareiviai

Gindamos JAV interesus Europoje ryžtingai susipriešindamos su Rusija "po svetima vėliava", šalys limitrofės iš tikrųjų užsiima susinaikinimu — be jokios sėkmės galimybės. Jei NATO apskritai nepajėgi atvirai mesti iššūkį pirmajai pasaulyje termobranduolinei valstybei, kaip galima maitintis iliuzijomis, kad technologiškai atsilikusi Ukraina laimėtų tarpinį karą su Rusijos Federacija? Klausimas retorinis.

Nusiaubti Europos Sąjungą, siekiant suerzinti Rusiją, arba kelti Europos NATO šalims taktinio branduolinio smūgio grėsmę — visiškas neapdairumas. Nepriklausomai nuo konflikto su paprastos ginkluotės naudojimu ilgumo, vienintelis naudos gavėjas Vakaruose gali būti Amerikos karinis-pramoninis kompleksas (pelnas čia ir dabar). Nuo Rusijos karinės specialiosios operacijos Ukrainoje pradžios "Lockheed Martin" akcijos pabrango 18 %, "Raytheon Technologies Corporation" — 14 %, "General Dynamics" — 12,5 %. Ginklų tiekimas į Ukrainą atneša didelių pajamų Amerikos įmonėms.

Tačiau strategine prasme Ukrainos lendlizas yra JAV nesėkmė, akivaizdus destruktyvaus "išskirtinumo" pobūdžio patvirtinimas. Lendlizas yra skirtas maždaug metams, o JAV saugumo problema išliks amžinai. Tiesioginis Vašingtono susidomėjimas kariniais konfliktais garantuoja antiamerikietiškų nuotaikų augimą planetoje ir greitesnį daugiapolio pasaulio formavimąsi. Nė viena valstybė nenori pakartoti Jugoslavijos, Irako, Afganistano, Libijos likimą, tai yra, tapti eiline kolektyvinių Vakarų godumo auka.

Kita vertus, Amerikos karinis-pramoninis kompleksas objektyviai nesujungiamas su Ukrainos kariuomene — kad praktiškai įvaldytų sudėtingus NATO standartus atitinkančius ginklus (šarvuotus automobilius, orlaivius, vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas), specialistams reikia daug mėnesių. Laiko Kijevo režimas neturi. Būtent todėl JAV yra atkaklūs tarpininkai perduodant "sovietinius" tankus, artileriją ir lėktuvus iš Rytų Europos šalių Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.

Ukrainai reikia šimtų modernių orlaivių, tankų ir savaeigių haubicų, tačiau ji gauna dešimtis naudotų vienetų. Pavyzdžiui, Australija perdavė 20 šarvuotų transporterių "Bushmaster". Lenkija ir Kipras, panašu, kad nusprendė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms nusiųsti savo tankus T-72M ir lėktuvus MiG-29, oro gynybos sistemas "Buk" ir "Tor". Slovakija pasiruošusi parduoti Ukrainai naudotus ratinius artilerinius įrenginius "Zuzana", kurių analogų Ukrainos ginkluotosios pajėgos įsigijo anksčiau — 26 vnt., perspektyvos neaiškios.

Britanija pažadėjo padėti Ukrainai karine technika ir 500 mln. dolerių vertės kreditais. Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Džonsonas balandžio 10 d. paskelbė, kad Londonas Kijevui perduos raketas "Starstreak", 300 prieštankinių raketų ir tiksliųjų šaudmenų bei naktinio matymo prietaisų, neperšaunamųjų liemenių ir šalmų. Tačiau Didžioji Britanija kol kas tik deklaravo ketinimus tiekti "mirtinesnius" ginklus, įskaitant savaeiges haubicas AS-90.

Vokiečių gynybos koncernas "Rheinmetall" yra pasirengęs birželį tiekti Kijevo režimui jau visus terminus ištarnavusius 50 tankų "Leopard 1" ir 60 pėstininkų kovos mašinų "Marder", jei tam pritars Vokietijos vyriausybė. Šimtą savaeigių artilerijos įrenginių PzH-2000 Kijevas galės gauti ne anksčiau kaip 2024 m. antroje pusėje.

Didžioji Britanija žada perduoti senąsias priešlaivines raketas "Harpoon" be "harpūnininkų", tai yra, be specialistų, laivų ir radarų, prie kurių "pririšti" kompleksai. Amerikietiška bepiločių orlaivių kamikadzių "Switchblade" partija, kurią sudaro 110 vienetų, "rytų fronte" nieko žymiai nepakeis. Ukrainos perginklavimas apskritai primena milžinišką mistifikaciją.

"Partneriai" labai stengiasi, tačiau "antikvariatas" ir atskiri brangūs "žaislai" nepadidina Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kovinės galios, tik padidina žuvusių Ukrainos karių skaičių. Rusijos dalinių antskrydžiai neleidžia Vakarų ir "sovietiniams" ginklams pasiekti paskirties tašką Ukrainoje. Specialiosios operacijos metu Rusijos ginkluotosios pajėgos sunaikino per 2050 ukrainiečių tankų ir šarvuočių.

Marionetinis Kijevo režimas priverstas kovoti iki paskutinio ukrainiečio. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vienetų kovinis stabilumas niekam nerūpi, pagrindinė "mirtininkų" užduotis yra nualinti Rusijos kariuomenę ir tuo susilpninti Rusijos Federaciją. Vakarams reikia ilgo abipusio ukrainiečių ir rusų naikinimo. Tam ir buvo investuojami milijardai dolerių į "maidanizaciją" ir Ukrainos nacifikaciją, kuri yra "aukščiau už viską". Ukrainos ginkluotųjų pajėgų "mediniai kariai", suformuoti pagal Urfino Džiuso priesakus, minta nacistinės ideologijos "stebuklingais milteliais", ir nemąsto mūšio lauke. Vadovaujant Vakarų kuratoriams, jie klusniai naudoja IV* taktiką ir dėsningai patiria pralaimėjimą — šios realybės negali paslėpti net etatiniai Ukrainos "pasakotojai", tokie kaip prezidento biuro patarėjas pulkininkas leitenantas Aleksejus Arestovičius.

Ukraina priverčiama "laimėti karą", kuriam JAV ir NATO nėra technologiškai pasiruošusios. Vakarietiški pasenusių ginklų pristatymai ir amerikiečių lendlizas nežada nei kovinio pranašumo, nei "antrojo fronto" (apie kurį Kijevas svajoja) ir garantuoja Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pralaimėjimą Donbase ir už jo ribų. Amerikiečiai dar 2020 metų gruodį žinojo: "Putinas laimi Rusijos hibridinį karą prieš Ameriką". Žinoma, Ukrainos istorija — detalė.

Rusijos Federacijos Tarybos vicepirmininkas Konstantinas Kosačevas šiomis dienomis pareiškė, kad Kijevo režimas remiasi naiviu tikėjimu, jog kolektyviniai Vakarai kurs Ukrainoje "klestinčią demokratiją, rusų apmaudui". Taika ir stabilumas Ukrainoje neįmanomi antirusiškos išorės kontrolės ir priverstinės derusifikacijos sąlygomis, neatsižvelgiant į Rusijos nacionalinius interesus.

* Daugelyje pasaulio šalių uždrausta organizacija.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.