Šimonytė pripažino, kad Baltijos šalys gali turėti problemų su dujomis

Lietuvos premjerės nuomone, per Klaipėdą degalais būtų galima aprūpinti visas tris Baltijos šalis, tačiau "nebūtų labai komfortiška"

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo Klaipėdoje, per kurį Lietuva gauna kurą, pajėgumų turėtų pakakti tiekti dujas visoms Baltijos šalims, tačiau galimos problemos.

Apie tai interviu vietos žiniasklaidai pareiškė Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė.

"Tokiame bendrame pakete visos trys valstybės (Lietuva, Latvija ir Estija — Sputnik) galėtų funkcionuoti, bet tai nebūtų labai komfortiškas funkcionavimas", — cituoja TASS ministrų kabineto vadovės žodžius.

Taip pat, anot jos, kai kuriais atvejais gali iškilti kritinių problemų.

"Teoriškai įmanoma tokia situacija, pavyzdžiui, kad jei yra labai labai šalta žiema ir atitinkamai labai labai didelis dujų vartojimas, tuomet galbūt būtų reikalingi kažkokie apribojimai kitiems dideliems [pramoniniams] vartotojams", — pareiškė Šimonytė.

Balandžio pradžioje Vilniui paskelbus, kad atsisako pirkti rusiškas dujotiekio dujas, Lietuvos valdžioje pastebimi skirtingi pareiškimai apie situaciją energetikoje. Pavyzdžiui, Lietuvos energetikos ministerijos vadovas Dainius Kreivys pareiškė, kad kitą šildymo sezoną Baltijos šalys nepatirs dujų trūkumo. Jis tikisi, kad Suomija ir Estija spės sukurti savo SGD terminalus, tačiau SGD terminalo Klaipėdoje pajėgumų "šiuo metu yra pakankamai".

Likus kelioms dienoms iki rusiško kuro tiekimo vamzdynais nutraukimo, valdininkai taip pat nebuvo vieningi vertindami situaciją su dujomis. Pavyzdžiui, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kovo pabaigoje pripažino, kad respublika galėtų apsieiti be rusiškos naftos, tačiau be dujų, o juo labiau — be elektros, tai bus labai sunku padaryti. Pati Šimonytė dar prieš nutraukiant tiekimą dujotiekiu taip pat pareiškė, kad Klaipėdos SGD terminalas su dabartiniais pajėgumais vargu ar ilgainiui galės aprūpinti dujomis visas tris Baltijos šalis.