Lietuva paragino Suomiją ir Švediją neatidėlioti stojimo į NATO

Nausėda taip pat pritarė Aljanso vadovo Jenso Stoltenbergo siūlymui padidinti NATO karių skaičių Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje nuo tūkstančio iki 3-5 tūkstančių

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paragino Švediją ir Suomiją negaišti laiko stojant į NATO: jo nuomone, šių šalių narystė organizacijoje pagerins saugumo situaciją Baltijos šalyse.

Rusijos užsienio reikalų ministerija anksčiau pažymėjo, kad Švedijos ir Suomijos įstojimas į NATO gresia neigiamais padariniais stabilumui Šiaurės Europoje, o pačios šalys "taip pat turi suprasti tokio žingsnio pasekmes dvišaliams santykiams ir visai Europos saugumo architektūrai, kuri dabar yra krizės būsenoje".

"Švedijos ir Suomijos prisijungimas prie NATO pagerintų saugumo padėtį Baltijos regione. Galėsime geriau prižiūrėti ir kontroliuoti Baltijos regioną kariniu požiūriu. Tačiau tai taip pat sustiprins NATO kaip organizaciją", — sakė jis

Jis pridūrė, kad šios dvi šalys "negali gaišti laiko, joms reikia kuo greičiau įgyvendinti sprendimą" [stoti į NATO — Sputnik].

Anksčiau britų laikraštis "The Times", remdamasis šaltiniais, rašė, kad Švedija ir Suomija NATO narėmis ketina tapti šią vasarą.

Nausėda taip pat pritarė Aljanso vadovo Jenso Stoltenbergo siūlymui padidinti NATO karių skaičių Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje nuo tūkstančio iki 3-5 tūkst., taip pat Estijos premjero idėją apie NATO oro politikos Baltijos šalyse keitimą iš oro patruliavimo į oro gynybos ir galimybę prireikus numušti priešo lėktuvus.

Suomija ir Švedija pradėjo kalbėti apie galimybę atsisakyti ilgalaikio neutralumo ir prisijungti prie NATO Rusijos karinės operacijos Ukrainoje fone. Stoltenbergas pažymėjo, kad aljansas džiaugtųsi savo gretose pamatęs Suomiją ir Švediją ir sudarydamas joms galimybę greitai prisijungti. NATO tikisi, kad šios šalys per ateinančius "mėnesius ir savaites" priims savo sprendimus dėl galimos narystės", anksčiau sakė JAV nuolatinė atstovė prie NATO Julianne Smith. Ji pridūrė, kad JAV sveikintų šių šalių prisijungimą prie aljanso.

Rusija karinę operaciją Ukrainoje pradėjo vasario 24 d. Prezidentas Vladimiras Putinas pabrėžė, kad jos tikslas — "apsaugoti žmones, kurie jau aštuonerius metus patiria patyčias ir genocidą iš Kijevo režimo pusės". Dėl to, anot jo, planuojama atlikti "Ukrainos demilitarizaciją ir denacifikaciją", patraukti atsakomybėn visus karo nusikaltėlius, atsakingus už "kruvinus nusikaltimus civiliams" Donbase. Pasak Rusijos gynybos ministerijos, ginkluotosios pajėgos smogia tik į karinę infrastruktūrą, o iki kovo 25 d. įvykdė pagrindines pirmojo etapo užduotis — gerokai sumažino Ukrainos kovinį potencialą. Rusijos gynybos ministerijos teigimu, pagrindinis tikslas — Donbaso išlaisvinimas.