Nė žodžio už, nė žodžio prieš. Kodėl nutilo "Lietuvos rusų politikai"

Nuo pat Rusijos specialiosios karinės operacijos Ukrainoje pradžios rusakalbių rinkėjų išrinkti Lietuvos politikai tylėjimu pribloškė rinkėjus, kuriems po metų teks rinktis vietos valdžią ir merus

Rinkimai, rinkimai

Po metų Lietuvoje vyks vietos valdžios – miestų ir rajonų tarybų deputatų, taip pat merų – rinkimai. Savotišką kito rinkimų laikotarpio pradžią paskelbė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Ji teigė, kad per tiesioginius merų rinkimus dėl įvykių Ukrainoje įvesta nepaprastoji padėtis laikinai bus sustabdyta.

Primename, kad nepaprastoji padėtis buvo įvesta šių metų vasario 24 dieną ir galioja iki balandžio 20 dienos. Bet panašu, kad ji bus pratęsta.

"Jau patvirtinta kito ketvirtadienio darbotvarkė, joje numatyti trys balsavimai dėl Konstitucijos – tai reiškia, kad nepaprastosios padėties klausimas turės būti bent trumpam sustabdytas, turės būti paliktas bent nedidelis langas tam, kad būtų galima balsuoti dėl Konstitucijos", – Lietuvos žiniasklaida citavo parlamento vadovę.

Nepaprastosios padėties nustatymo tvarkoje daroma prielaida, kad kai šalyje galioja nepaprastoji padėtis ar karo padėtis, pagrindinio valstybės įstatymo — Konstitucijos — pakeitimai negali būti daromi. Tai reiškia, kad norint panaikinti tiesioginius merų rinkimus, ko siekia valdančioji konservatorių liberalų koalicija, būtina laikinai panaikinti visus piliečių teisių suvaržymus.

Rusijos politikai Lietuvoje tyli

Prisiminkime, kad rusų Lietuvoje yra daugiau nei penki procentai. Ir tai yra beveik 100 tūkstančių potencialių rinkėjų (be nepilnamečių). Ir net jei atsižvelgsime į tai, kad rinkimuose Lietuvoje dažniausiai dalyvauja apie 50 procentų, tai 50 000 balsų vis tiek yra tikra jėga. O daugiausiai telkiasi Vilniuje, Klaipėdoje ir Visagine. Būtent dėl šių balsų "rusų partijos" kiekvieną kartą sąlyginai kovoja. Lietuvos politologai "rusų partijomis" dažniausiai vadina Rusų aljansą (Klaipėda) ir Darbo partiją (DP), vadovaujamą Viktoro Uspaskicho.

Prie DP prisijungė ir kadaise atskira partija "Lietuvos rusų sąjunga" (LRS), kuri prieš trejus metus nesugebėjo patvirtinti dviejų tūkstančių narių. Rusai, sarkastiškai šypsodamiesi, šią partiją pavadino "Dmitrijevų šeima".

Būtent Sergejus ir Larisa Dmitrijevai išdidžiai iškėlė save kaip vienintelius kovotojus už rusų teises Lietuvoje. Dėl rusakalbių rinkėjų balsų jie gavo Vilniaus miesto tarybos ir Seimo narių mandatus. O kandidatais iš LRS tapo Klaipėdos ir Visagino deputatai.

Šiandien Larisa ir Sergejus Dmitrijevai yra sostinės tarybos deputatai, bet jau iš Darbo partijos. O pats DP lyderis Viktoras Uspaskichas Europos Parlamente sėdi jau trečią kadenciją, taip pat dėl "Lietuvos rusų" paramos. Kasmet nuo Rusų kultūros dienos, anksčiau vadintos Rusijos diena (organizatorė Olga Gorškova), scenos šie politikai garsiai prisiekė meilę Maskvai, kuri sulaukė ilgų Vingio parko tribūnose susirinkusiųjų plojimų.

O gegužės 9 dieną padėjo gėlių prie paminklų sovietų kariams sostinės Antakalnio kapinėse. Tiesa, reikia pabrėžti, paties Viktoro Uspaskicho Pergalės dieną Antakalnio kapinėse nebuvo matyti. O dabar praėjo du mėnesiai nuo Rusijos specialiosios operacijos Ukrainoje pradžios ir iš minėtų politikų lūpų negirdėti nė žodžio. Jokio pasmerkimo, jokio pateisinimo.

Savi tarp svetimų, svetimi tarp savų

Žinomi Lietuvos visuomenės veikėjai – Vilniaus rusų kultūros centro nariai: Tatjana Jasinskaja, Nina Mackevič, Pavelas Lavrinecas, Jelena Konitskaja, Grigorijus Potašenko, Anna Kutavičienė, Galina Afanasjeva, Nadežda Petrauskienė, rusakalbis žurnalistas Denisas Kišinevskis – atvirai pasmerkė Maskvos "agresiją Ukrainoje".

Tačiau politikai, kurie pagal savo statusą turėtų išreikšti konsoliduotą savo rinkėjų nuomonę, kažkodėl tyli. Pastebėtina ir tai, kad Lietuvos sisteminė žiniasklaida šiandien vis labiau domisi Lietuvos stačiatikių bažnyčios "skilimu" ir ragina kone linčiuoti jos kunigus kaip "Putino agentus".

Bet jie kažkodėl neskuba išsiaiškinti tų pačių Dmitrijevų ar Uspaskichio požiūrio į Rusijos Ortodoksų Bažnyčią ir stačiatikius. Nejaugi iš aukščiausių konservatyviųjų liberalų valdžios ešelonų nuskambėjo įsakymas "Nelieskit! Jie savi!"? Kaip ir Rusijos Stačiatikių Bažnyčia gali svaidytis purvais ir reikalauti Konstantinopolio patriarcho į Lietuvos bažnytinį sostą, kaip kad įvyko Ukrainoje, bet klausti profesionalių "rusų politikų" apie jų požiūrį į antiortodoksišką ir rusofobišką bakchanaliją, sklindančią Lietuvoje – jokiu būdu negalima! Po metų rinkimai, ir reikės kam nors eiti į žygį, kad gautų 50 tūkstančių rusakalbių rinkėjų balsus.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.