Turkija papasakojo, kam naudinga krizė Ukrainoje

Turkijos laikraščio skaitytojų teigimu, JAV reikia Ukrainos krizės, kad parduotų kuo daugiau ginklų

VILNIUS, balandžio 24 — Sputnik. Laikraštis "En Son Haber" paskelbė Turkijos užsienio reikalų ministro Mevliuto Čavušoglu pareiškimą apie tai, kad ne visos NATO narės nori Ukrainos krizės išsprendimo. Leidinio skaitytojai sutiko su diplomatu ir įvardijo naudos gavėjus iš esamos padėties išlaikymo.

Išsamiau straipsnį panagrinėjo portalas InoSMI.

"NATO yra tokių, kurie nori, kad karo veiksmai tęstųsi. Kad jie tęstųsi, o Rusija susilpnėtų", — pasakė ministras.

Vartotojai komentaruose pareiškė, kad krizė yra naudinga Amerikai, ir paaiškino, kuo ji suinteresuota.

"Žymiausia iš šių šalių yra JAV", – rašė vienas iš komentatorių.

Kitas atkreipė dėmesį į tai, kad Rusijos arsenalų išsekimas yra naudingas aljansui.

"Ši parama ne todėl, kad jiems tikrai rūpi Ukraina", — paaiškino jis.

"Rusija įrodė, kad ji yra galingiausia šalis pasaulyje, jai net nepasipriešino dėl baimės. Ji paleido raketą "Sarmat" ir vėl privertė visus drebėti", — pakomentavo kitas vartotojas.

Abdula Ozas pažymėjo, kad krizė naudinga ir Didžiajai Britanijai, Tunjai įvardijo Vokietiją, o afy prie naudos gavėjų priskyrė Prancūziją ir Kanadą.

Orange parašė, kad Rusijos silpninimas neatitinka Turkijos interesų. Kitas vartotojas jam pritarė.

"Šiandien Rusijos susilpnėjimas reikš, kad JAV ir ES gali lengvai daryti tai, ką nori", — pridūrė jis.

"Jungtinės Valstijos ir ES įžiebė šią krizę, ir jos nenori, kad ji pasibaigtų", — pakomentavo kitas skaitytojas.

"Didžiausias Ukrainos priešas yra JAV, nes jos nenori, kad karinis konfliktas baigtųsi", — parašė vienas svetainės lankytojas ir paaiškino, kad Amerika uždirba pinigus parduodama ginklus.

Vartotojas CIA pavadino Ukrainos prezidentą Zelenskį CŽV agentu. Jam pritarė Arkliavagis Ekremas.

"Jam tai ne tėvynė, jam Izraelio interesai yra pirmoje vietoje", — parašė jis.

"Zelenskis parodė savo tikrąjį veidą — šarlatanas, kuris pardavė Ukrainą", — pridūrė kitas vartotojas.

Vasario 24 dieną Rusija pradėjo specialią operaciją Ukrainoje. Reaguodamos į tai, Vakarų šalys paskelbė Maskvai apie plataus masto sankcijas, visų pirma bankininkystės sektoriuje ir aukštųjų technologijų produktų tiekime. Atskiri prekių ženklai paskelbė nutraukiantys veiklą šalyje.

Kremlius šias priemones pavadino ekonominiu karu, kokio dar nebuvo. Valdžia pabrėžė esanti pasirengusi tokiai įvykių raidai ir patikino, kad ir toliau vykdys socialinius įsipareigojimus. Rusijos bankas imasi priemonių situacijai užsienio valiutų rinkoje stabilizuoti. Valdžia taip pat paskelbė mokėjimų už dujų tiekimą nedraugiškoms šalims pervedimą į rublius. Be to, Vyriausybė parengė kovos su ribojamosiomis priemonėmis planą, kuriame numatyta apie 100 iniciatyvų. Jos finansavimo suma sieks apie trilijoną rublių (apie 12 mlrd. eurų).