Nausėda paspaudė mygtuką ir "atsisakė" Rusijos energijos tiekėjų

Kaip ekspertai jau pastebėjo, GIPL problema, be kita ko, yra ta, kad dujų tiekimo šaltiniai jai vis dar yra nestabilūs

VILNIUS, gegužės 5 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio GIPL atidarymo ceremonijoje Jauniūnų dujų kompresorių stotyje, Širvintų rajone.

Ketvirtadienį, dalyvaujant Lenkijos ir Latvijos prezidentams Andžejui Dudai ir Egiliui Levitui, taip pat už energetiką atsakingai Europos Komisijos narei Kadri Simson, Nausėda paspaudė simbolinį dujotiekio paleidimo mygtuką.

Pasak Lietuvos valstybės vadovo, "tai ypatinga diena Lietuvai ir Lenkijai, taip pat kitoms Baltijos šalims kaimynėms — Latvijai, Estijai ir Suomijai".

Nausėda taip pat dar kartą paskelbė apie Baltijos šalių "energetinės nepriklausomybės stiprinimą" ir "atsparumo politiniam spaudimui bei energetiniam šantažui iš rytų stiprinimą".

"Todėl Lietuva kartu su Lenkija ir kitomis Baltijos šalimis užtikrintai sako: ne — Rusijos dujoms, ne — Rusijos naftai, ne — agresoriaus finansavimui. Dabar visas regionas pasirengęs skelbti tą pačią žinią", — teigia jis.

Anot prezidento, šiuo metu šiuo dujotiekiu iš Jungtinių Valstijų suskystintos gamtinės dujos (SGD), tiekiamos per terminalą Klaipėdoje, eis į regioniniu dujų mazgu norėjusią tapti Lenkiją, kuri liko be rusiškų dujų ir greičiausiai bus priversti dujas pirkti per Lietuvą.

Nausėda taip pat išreiškė viltį, kad Lenkijos ir Lietuvos dujotiekis "greitai bus naudojamas dujoms tiekti Ukrainai", o tai "patvirtins naudą, kurią GIPL gali atnešti regionui" ir "strateginę svarbą".

GIPL ilgis — 508 kilometrai, iš kurių 165 — Lietuvoje. GIPL projekto kaina — apie 500 milijonų eurų, iš kurių apie 300 milijonų išleista iš ES fondų. Projektą įgyvendino Lietuvos ir Lenkijos gamtinių dujų perdavimo sistemų operatoriai "Amber Grid" ir "GAZ-SYSTEM".

Energetikos ekspertas Borisas Marcinkevičius anksčiau pažymėjo, kad nepaisant Lietuvos ir Lenkijos džiaugsmo dėl artėjančio GIPL užbaigimo, pagrindinė problema yra dujų trūkumas dujotiekiui užpildyti. Ekspertai prognozuoja, kad kuro tiekimas priklauso nuo tarp Lenkijos ir Danijos statomo dujotiekio "Baltic Pipe".

Dabar taip pat neaišku, kada bus galimas reguliarus dujų perdavimas, nes dabartinės geopolitinės situacijos fone problema dar labiau paaštrėjo. Visų pirma "Gazprom" sustabdė dujų tiekimą Lenkijai dėl Varšuvos atsisakymo mokėti rubliais, o SGD terminalo Lietuvoje, kuris paskelbė apie rusiškų dujų "atsižadėjimą", apkrova gerokai išaugo. Klaipėdos SGD terminalas prarado dažnus rusiškų suskystintų gamtinių dujų krovinius, be to, dabar turi aprūpinti degalais ir Latviją bei Estiją.

Kaip jau pažymėjo Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė, Klaipėdos SGD terminalo ir Inčukalno dujų saugyklos Latvijoje neužtenka visų trijų Baltijos šalių poreikiams patenkinti.