Lietuvos transporto įmonės įklimpo į skolas sankcijų Rusijai fone

Didėjanti skola Lietuvos valstybei dar labiau apsunkina smulkiųjų žaidėjų padėtį pervežimų rinkoje

VILNIUS, gegužės 10 — Sputnik. Vidutinė Lietuvos transporto įmonių skola "Sodrai" viršija septynis tūkstančius eurų. Apie tai pranešė Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija (Linava).

Šių metų balandį vidutinė vienai transporto bendrovei tenkanti skola "Sodrai" siekė 7 077 eurus — išaugo beveik 10 proc., t.y. nuo 6 455 eurų vasarį iki 7 077 eurų balandį. Todėl didžiausi ekonominiai sunkumai gresia mažoms, smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kuriose šios skolos augo labiausiai. Ekonomistų vertinimu, neaiški geopolitinė situacija tik dar labiau didina įtampas pervežimų versle.

Balandį bendra Lietuvos transporto ir sandėliavimo bendrovių skola "Sodrai" sudarė 21,5 mln. eurų ir buvo 1,3 proc. mažesnė, nei vasarį, kai ji siekė 21,8 mln. eurų. Mažųjų rinkos dalyvių gretos ir toliau retėja: nuo kovo iki balandžio neliko 26 mažųjų, 1 – smulkios, o nuo pandemijos pradžios – 59 mažųjų ir 299 smulkiųjų transporto įmonių, rodo bendrovės "Creditreform Lietuva" naujausi duomenys.

"Creditreform Lietuva" direktoriaus Sauliaus Žilinsko teigimu, "Sodrai" skolingų įmonių skaičiaus mažėjimas ir kartu fiksuojamas vienai transporto ir saugojimo bendrovei tenkančios skolos "Sodrai" padidėjimas rodo, kad balandį dalis transporto bendrovių visiškai padengė skolas "Sodrai", bet kita dalis — dar labiau įsiskolino.

"Tos transporto bendrovės, kurios visiškai padengė skolas, buvo išbrauktos iš skolininkų sąrašo, tačiau dalies transporto bendrovių skolos "Sodrai" toliau didėja. Šios įmonės negali įvykdyti visų įsipareigojimų valstybei ir toliau grimzta į skolas dėl pablogėjusių ekonominių aplinkybių ir besikaupiančių finansinių įsipareigojimų — įmonės turi mokėti atlyginimus, mokesčius, atsiskaityti už pabrangusį kurą. Skaičiai rodo, kad dalis transporto įmonių išlipo iš skolų liūno, bet dalis bendrovių, priešingai, dar labiau klimpsta į skolas valstybei", — pabrėžė jis.

Ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, makroekonominių rizikų lygis transporto sektoriuje veikiančioms įmonėms pastaruoju metu išaugo, o tai atitinkamai lėmė vienai transporto bendrovei tenkančios skolos "Sodrai" padidėjimą.

"Lietuvos transporto sektoriaus gaunamos pajamos priklauso nuo eksporto rinkų — ES ir NVS erdvei priklausančių šalių. Vertinant Lietuvos banko duomenis, galima pastebėti, kad pernai 73 proc. visų šalies transporto sektoriaus eksporto pajamų teko ES rinkoms, kur šiuo metu stebimas vartotojų pasitikėjimo kritimas", — pasakė ekonomistas.

Anot jo, vartotojų nuotaikos euro zonoje prastėja dėl Rusijos specialiosios operacijos Ukrainoje ir kylančių kainų, ir vartotojai prasčiau vertina savo finansinę padėtį. "Tad mažėja ir euro zonos vartotojų noras leisti pinigus stambesniems ir brangesniems pirkiniams. Vartojimo sulėtėjimo rizika gali neigiamai paveikti ir Lietuvos transporto paslaugų į ES rinką apimtis", — pasakė Izgorodinas.

Nors nuo 2013 metų, kai buvo viešai paskelbti transporto paslaugų eksporto geografijos duomenys, NVS rinkų dalis šalies transporto paslaugų eksporto struktūroje sumažėjo nuo 37 proc. iki 16,5 proc., ji vis tiek išlieka dviženklė, pažymėjo ekspertas.

"Linavos" generalinis sekretorius Zenonas Buivydas tvirtina, kad naujausi duomenys apie augančią vidutinę transporto įmonei tenkančią skolą kelia vis didesnį nerimą dėl blogėjančios ekonominės situacijos mažų, smulkių ir vidutinių įmonių gretose.

Anot jo, dabar įmonėms vis labiau aktualus tampa išlikimo klausimas šalies transporto žemėlapyje. Kai kurios transporto įmonės nukentėjo nuo specialios Rusijos Federacijos operacijos Ukrainoje ir užsiveriančių Rytų rinkų, per kurias būdavo pasiekiamos tokios valstybės kaip Uzbekistanas, Kazachstanas, Tadžikistanas ir kitos, į kurias vežėjai klientams pristato krovinius.

"Įmonės intensyviai ieško galimybių perorientuoti savo veiklas į Vakarus ir neprarasti klientų Vidurio Azijoje, o tai gali užtrukti iki metų", — pasakė Buivydas.

Jis taip pat pridūrė, kad situaciją ypač apsunkina tai, kad dar labiau aštrėja tolimųjų reisų vilkikų vairuotojų trūkumas, kuris jau pasiekė kritinę ribą. Dėl Mobilumo paketo reikalavimų, karo Ukrainoje ir 2-3 mėnesius trunkančių įdarbinimo procedūrų rasti profesionalių vilkikų vairuotojų tampa vis sunkiau. Todėl verslas ragina atsakingas institucijas atsisakyti kvotų įdarbinant vilkikų vairuotojais darbuotojus iš ne Europos Sąjungos (ES) šalių. Pasak jo, kvotų taikymas kenkia Lietuvos ekonomikai, nes dėl galiojančios tvarkos negalėdamos įdarbinti norinčių dirbti trečiųjų šalių piliečių, transporto įmonės generuoja mažesnes pajamas, mažiau uždirba, todėl sumoka ir mažiau mokesčių į šalies biudžetą.

"Šios profesijos atstovų reikia gerokai daugiau, norint tinkamai laikytis naujų Mobilumo paketo reikalavimų. Pavyzdžiui, kaimyninė Lenkija rado sprendimų, kurie leidžia šioje šalyje registruotiems vežėjams užsienio šalių piliečius iš trečiųjų šalių įdarbinti per savaitę ar dvi. Lietuva taip pat turėtų lanksčiau reaguoti ir atsisakyti perteklinių biurokratinių procedūrų. Tai bent iš dalies palengvintų vežėjų situaciją – nereikėtų stabdyti veiklų ir visu pajėgumu būtų galima įgyvendinti bent jau turimus užsakymus", — apibendrino Buivydas.

Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuvos valdžios vykdoma politika prasidėjus specialiais Rusijos operacijai Ukrainoje — neišduoti darbo vizų Baltarusijos piliečiams — yra neracionali, nes kaimyninė Lenkija tokias vizas išduoda, pritraukia tolimųjų reisų vairuotojus ir tokiu būdu laimi konkurencinę kovą prieš Lietuvą. Jis pabrėžia, kad su Rusijos ir Baltarusijos rinkomis dirbę Lietuvos vežėjai siekia persiorientuoti į Vakarus, todėl reikalingas Lietuvos valdžios supratimas padedant įsitvirtinti Vakarų rinkose ir pritraukiant profesionalius vairuotojus iš trečiųjų šalių.

Dėl specialios Rusijos Federacijos operacijos Ukrainoje ir Rytų rinkų uždarymo smarkiai nukentėjo Lietuvos transporto sektorius, vežėjai nuolat skundėsi šio sektoriaus problemomis.

Anksčiau Baltarusija uždraudė ES šalyse registruotam transportui įvažiuoti į respublikos teritoriją. Tokių ribojančių priemonių, kurios įsigaliojo balandžio 16 d., Minskas ėmėsi reaguodamas į ES sankcijas, skirtas jo vežėjams.

Anksčiau, įgyvendindama penktąjį sankcijų paketą, Europos Sąjunga uždraudė vykdyti savo teritorijoje kelių transporto operatorių iš Rusijos Federacijos ir Baltarusijos pervežimus, išskyrus medicinos ir maisto prekes. Tranzitas į Kaliningradą tuo metu nėra draudžiamas.