Prancūzija situaciją pasaulyje palygino su Pirmojo pasaulinio karo protrūkiu

Prancūzijos vėliava - Sputnik Lietuva, 1920, 13.05.2022
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Straipsnio autorius teigia, kad plėsdamos aljansą ir stumdamos Europos Sąjungos sienas arti Rusijos, JAV ir Europa "sužadino rusuose apsupties jausmą, kuris buvo daugelio Europos karų priežastis"
VILNIUS, gegužės 13 — Sputnik. Dabartinėje tarptautinėje situacijoje, kaip ir Pirmojo pasaulinio karo pradžioje, egzistuoja tam tikras mechanizmas, skatinantis konflikto eskalaciją ir neišvengiamai provokuojantis karo veiksmus. Tokį palyginimą "Le Figaro" straipsnyje padarė buvęs specialusis buvusio Prancūzijos prezidento Nikolia Sarkozi patarėjas ir jo kalbų autorius Henri Guaino.
Anot jo, kalbama apie savotišką "pavarą", dėl kurios kiekviena pusė priskiria priešininkui paslėptus motyvus ir ketinimus, būdingus jam pačiam.
Guaino citavo iš australų istoriko Christopherio Clarko knygų, kuriose rašoma, kad 1914 metų vasarą "Europa kariavo kaip lunatikė" — nė vienas Europos lyderis nebuvo pamišęs ir nenorėjo pasaulinio karo, bet jie pradėjo jį kartu, ir tada tvirtino, kad "kitaip ir negalėjo pasielgti".
Straipsnio autorius mano, kad plėsdamos NATO ir stumdamos Europos Sąjungos sienas arti Rusijos, JAV ir Europa "sužadino rusuose apsupties jausmą, kuris buvo daugelio Europos karų priežastis".
Военнослужащий украинских Вооруженных сил в Киеве - Sputnik Lietuva, 1920, 13.05.2022
Vakarai Ukrainoje sukūrė karinį titaną, kuris ją sunaikins
"Vakarai įtikino save, kad jei Rusija laimės Ukrainoje, tada jos noras dominuoti neturės ribų. Ir atvirkščiai, Rusija įsitikino, kad jei Vakarai įtrauks Ukrainą į savo stovyklą, tai Vakarai nebevaržys savo hegemoninių ambicijų", — sakė ekspertas.
"Tai 1914 metų pavara šiuo metu visu savo bauginamu grynumu", — pažymėjo jis. Anot jo, šią tezę įrodo Vakarų parama Euromaidanui, Krymo prijungimas prie Rusijos, įvykiai Donbase, taip pat 2021 metais JAV ir Ukrainos sudaryta strateginės partnerystės sutartis.
Kalbų rašytojas atkreipė dėmesį ir į tai, kad anksčiau, skirtingai nei dabartiniame konflikte, nė vienas iš dalyvių nesiekė įvaryti kito į kampą. Dabar, kai yra perspektyva Švedijai ir Suomijai įstoti į NATO, kai šalių vadovai leidžia sau viešai įžeidinėti savo oponentus, kai atvirai deklaruojamas ketinimas "susilpninti" priešą, "varymo į kampą" strategijoje nebelieka jokių apribojimų.
Balandžio 27 dieną į pensiją išėjęs prancūzų generolas Jacques'as Guilleman'as pareiškė, kad konfliktas Ukrainoje nėra priežastis pradėti branduolinį karą, todėl Rusija turėtų būti sustabdyta "beprotiškomis sankcijomis".
Rusija karinę operaciją Ukrainoje pradėjo vasario 24 d. Prezidentas Vladimiras Putinas pabrėžė, kad jos tikslas — "apsaugoti žmones, kurie jau aštuonerius metus patiria patyčias ir genocidą iš Kijevo režimo pusės". Dėl to, anot jo, planuojama atlikti "Ukrainos demilitarizaciją ir denacifikaciją", patraukti atsakomybėn visus karo nusikaltėlius, atsakingus už "kruvinus nusikaltimus civiliams" Donbase. Pasak Rusijos gynybos ministerijos, ginkluotosios pajėgos smogia tik į karinę infrastruktūrą, o iki kovo 25 d. įvykdė pagrindines pirmojo etapo užduotis — gerokai sumažino Ukrainos kovinį potencialą. Rusijos gynybos ministerijos teigimu, pagrindinis tikslas — Donbaso išlaisvinimas.
Naujienų srautas
0