Pagal 2017 metų ataskaitas elektros importas į Lietuvą iš Lenkijos sudarė tik penkis procentus. Kyla klausimas: koks yra tikrasis Lietuvos ir Lenkijos energijos jungties garsiu pavadinimu "LitPol Link" statybų tikslas?
Monolitas ar plytų rinkinys?
Eilinis "energetikos detektyvas" su įdomiu tyrimo rezultatu. Kitaip nei "NordBalt" jūros kabelis, kuris jungia Lietuvos elektros energetikos sistemą su Švedijos, LEP "LitPol Link" avarijų beveik nepastebėta, bet elektros importas iš Švedijos į Lietuvą 2017 metais sudarė 26 procentus. Jūros kabelio pralaidumas 700 megavatų — daugiau nei Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo linijų, tačiau skirtumas nėra toks didžiulis, kad būtų galima paaiškinti tokio posūkio priežastį. Iš Švedijos į Lietuvą elektros energija ateina, iš Lenkijos — beveik ne.
Nieko jau čia nepadarysi, reikia sekti pėdsakus — ištirti, kas vyksta Lenkijos Respublikos energetikos srityje. Mes apskritai nedaug apie ją žinome: sovietiniai paminklai ir mūsų karių kapai niokojami, nepaisant to, kad valdžios žmonės skelbiasi esą katalikai ir nuolat priešinasi projektui "Nord Stream-2".
Taip jau susiklostė, kad mes — kolektyviniai Vakarai, Europos Sąjunga laiko Rusiją priešu, o kas šio "kolektyvinio priešo" viduje, mūsų visiškai nedomina. Iš esmės klaidingas požiūris. Taip mes niekada nesuprasime, kaip Rusijos prezidentas sugeba sukurti mūsų užsienio politiką taip, kad jokios antirusiškos sankcijos daug žalos mums neatneša.
Vakarai apskritai ir iš dalies ES — tai kažkokia monolitinė struktūra. Atidžiau pasižiūrėjus paaiškėja, kad tai "kamuolys vienminčių", kur kiekvienas labai suinteresuotas kariauti su kaimynu, galimybe pasinaudoti silpnesniu. Tačiau aš nuklydau — geriau pažiūrėkime, kaip atrodo šis "kamuolys".
Anglis — lenkų "viskas"
Kitaip nei Lietuva, Lenkija labai mažai priklauso nuo gamtinių dujų tiekimo — tiek rusiškų, tiek ir kitų. Elektros energijos dujomis kūrenamose elektrinėse iš viso pagaminama ne daugiau nei dešimt procentų. Dar dešimt procentų yra hidroelektrinės, atsinaujinantys energijos ištekliai bei vadinamosios kogeneracinės stotys, kurios veikia, kūrenamos visomis biokuro rūšimis. Visa kita yra anglis! Arba tiksliau, "anglys", nes naudojama ir rudoji, ir akmens anglis.
Tai yra statistika, o Lenkijoje ji praktiškai nepasikeičia, išskyrus tai, kad vėjo jėgainėse auga procentinė energijos dalis. Todėl, jei mes išgirsime Lenkijos politikų žodžius apie būtinybę kovoti už ekologijos gerinimą ir motinos gamtos išsaugojimą, diagnozę mes galime nustatyti iš karto — veidmainystė ir fariziejiškumas.
Didžiausia elektrinė Lenkijoje — Belchatuvo šiluminė elektrinė, energetikos ir ekonomikos perlas: 20 procentų elektros energijos gamybos šalyje, didžiausia šiluminė elektrinė Europoje, didžiausia šiluminė elektrinė pasaulyje, veikianti, kūrenant rudąja anglimi. Pajėgumas — 5424 megavatai, du 300 metrų aukščio vamzdžiai — aukščiausi Europoje! Kad būtų aiškiau, pabrėšiu, kad pagal galią tai yra keturi su puse branduoliniai reaktoriai VVER—1200, kad Belchatuvo elektrinė daug galingesnė nei atominės elektrinės, kurias Rusija stato Turkijoje ir Egipte. Įspūdinga?
Be to, Belchatuvo elektrinė kasmet sunaudoja 30,1 mln. tonų anglies dvideginio. Po visų atnaujinimų, įdiegus naujausius filtrus, po milžiniškų vamzdžių statybos — 30 milijonų tonų. Ir pasipriešinimas projektui "Nord Stream-2" nė iš tolo neprilygsta kovai su dekarbonizavimo politika Europos Sąjungoje. Kodėl?
Vien anglies kasyklose Lenkijoje — 90 tūkstančių žmonių, įtraukime čia ŠE darbuotojus, geležinkelio darbuotojus, kurie per metus perveža 75 milijonus tonų anglies, išgautos kasyklose, pridėkime fabrikų, kurie visa tai perdirba, darbuotojus. Seimo deputatai iš vaivadijų, kurias lenkai vadina "anglies karalyste", nušluos bet kurią vyriausybę, kuri nesugebės apsisaugoti nuo Europos biurokratų anglies pramonės šalyje.
Jokia Lenkijos vyriausybė negali čia nieko pakeisti — palaikys, plės gamybą. Kodėl plės? Praeitą žiemą buvo šalčiau nei įprasta, Lenkija buvo priversta importuoti akmens anglį. Siūlome atspėti, kurios šalies bendrovės pasinaudojo šia galimybe? Teisingai — Rusija per metus padidino akmens anglies tiekimą Lenkijai 58 procentais. Sakote, ekologija? Lenkijos politikams tai yra "prekė eksportui", nieko daugiau. Naršyklėse pažiūrėkite į Krokuvos žiemą nuotraukas, pažvelkite į žiemą Varšuvoje — jūs viską suprasite patys.
Tranzito energetikos tiltai
Vėlgi mes nukrypome į šoną… Lenkijos energetika yra tokia neįprasta, kad nusipelno atskiro straipsnio, net ir ne vieno. Grįšime prie tyrimo, išnagrinėsime statistiką. Lenkija yra šalis, kurioje trūksta energijos. 2017 metais elektros importo apimtys sudarė 2594 gigavatvalandes. Gal tai atsitiktinumas?
Pažvelkime į 2016 metus — iš viso yra 2900 gigavatvalandžių. Ne, ne atsitiktinumas — BVP augimas Lenkijoje yra beveik dvigubai didesnis nei Rusijoje, trys procentai per metus, todėl ir auga elektros energijos suvartojimas. Konstruoti gamybinius pajėgumus jie arba neturi laiko, arba nemano, kad tai yra būtina, rinka leidžia tiesiog nusipirkti tai, ko trūksta. Ir kas yra tiekėjai Lenkijoje? Rusija su Baltarusija? Nė velnio!
2017 metais Lenkija importavo 6753 gigavatvalandes, iš kurių parduota daugiau nei 4159 gigavatvalandės. Pirkėjas praktiškai vienas — Vokietija. Pagrindiniai tiekėjai yra du. Švedija ir… Lietuva. Energijos ištroškusi Lietuva, kuri perka elektrą iš BRELL žiedo ir Švedijos… Taip, taip — ji tiekia elektros energiją Lenkijai. Energetinė jungtis "LitPol Link", kurią braškantys Lietuvos politikai, vadovaujami prezidentės, vadina "šalies energetinio saugumo pamatais, suteikiančiais galimybę išeiti iš agresyvaus totalitarinio BRELL žiedo", pastatyto, siekiant užtikrinti elektros tiekimą Lenkijai. Ne, tai nėra fantazija, tai yra Eurostato statistika, ginčytis su Europos skaičiuotuvais beprasmiška.
Bet jei pažvelgsime į Lenkijos statistiką, tai galutinis vartotojas yra ne ji, o Vokietija: Lenkija išlieka su 2594 gigavatvalandėm, o Vokietijai tenka beveik dvigubai daugiau — 4159. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad Švedija, kurioje 40 procentų elektros energijos pagaminama HES, o dar 40 AE, užtikrina Vokietijos energijos balansą. Ir visi pasakojimai apie kabelius ir elektros energijos tiekimo linijas, pastatytas už ES pinigus, skirtus išlaisvinti Lietuvą iš BRELL, — viso labo miglos pūtimas į akis, šnipštas.
Švedija apdraudžia Vokietiją su savo didėjančiais atsinaujinančios energijos ištekliais ir planais uždaryti visas atomines elektrines, kurios dabar teikia vokiečiams 18 procentų elektros energijos. Lietuva ir Lenkija yra Švedijos elektros tiekėjai, turintys teisę šiek tiek atsignybti sau. Būtent šiek tiek — didžiausia elektros energijos tiekėja Lietuvai išlieka Rusija, antra — Švedija, Latvija trečia, Baltarusija ketvirta.
Viskas, ką gavo Lietuva iš dviejų energetikos tiltų, — 26 proc. elektros importo iš Švedijos ir penkis procentus iš Lenkijos. Visa kita, 69 proc. importo, yra tiekiama iš "BRELL" žiedo. Importuojamos elektros energijos kiekis Lietuvoje yra 82 proc. jos poreikių — tai vėl Eurostatas, 2017 metų duomenys. Imkime skaičiuoklę ir apibendrinkime — 56,5 proc. Lietuvai reikalingos elektros energijos mes gauname iš "BRELL" žiedo.
Tyrimas baigėsi. Kaip vertinti visus tuos, kurie be atokvėpio pasakoja, kaip Lietuva "ketvitrtadienį po lietaus" iššoka iš BRELL žiedo, spręskite patys. O aš norėčiau pasiūlyti kitą kartą grįžti prie Lenkijos energetikos — ten yra, ką pamatyti.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.