Žiniasklaida, arba kaip kažkada ją pavadino patriarchas Vytautas Landsbergis — "žiniaklaida", turi įsipareigojimų kompetentingoms institucijoms. Turi vadinamųjų bendrų viešinimo projektų. Ir viešina partnerių produkciją. Su savo apipavidalinimu. Dažnai žurnalistai patys rodo savo iniciatyvą. Pagal savo patriotizmo supratimą. Ir pagal tą supratimą angažuoja savo produkcijos vartotojus.
Lrytas.lt antraštė — "Į Lietuvą žengia paslaptingas prekybos tinklas, parduotuvėje Kaune rikiuojasi pirkėjų eilės". Lrytas.lt tęsia: "viešai skelbiami "Mere" tinklo vadovų Lietuvoje telefonai trečiadienį buvo išjungti, niekas neatsakinėjo į elektroninius laiškus". Jau intriga. "Nieko nežinome nei apie prekybos tinklą, nei apie jo planus Lietuvoje", — paskubėjo pareikšti Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė.
"Patyliukais į Lietuvą įžengė Rusijos žemų kainų prekybos tinklas", tai jau delfi.lt antraštė. Paslaptingai, patyliukais — toks šliaužiantis perversmas. Perversmas prekybos tinklų pasaulyje? Gal tokiu būdu kasamasi po valstybės pamatais? Po akropoliais, ermitažais ir pan. Nepainiokit su Akropoliu ar Ermitažu.
Kas galėtų paneigti, kaip pasakytų patriarchas Vytautas Landsbergis. Faktinio Lietuvos vadovo sparnuota frazė universali — tinka visoms Lietuvai iškylančioms grėsmėms apibūdinti. Ar šiaip politiniams oponentams pašiepti, paniekinti, pažeminti.
Todėl labai nuoširdžiai tinkamai į rusiško prekybos tinklo atėjimą sureagavo ir Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis. Savo Facebook'e išdėstė savo lietuviško apsipirkimo ypatumus. Verta pacituoti.
"Į Lietuvą ateina rusiškas parduotuvių tinklas Mere, kuriame esą bus pasiūlyta rinkoje pigiausių prekių. Nežinau kaip kiti, bet aš nesirengiu naudotis šio tinklo paslaugomis, net jei kainos būtų dvigubai mažesnės. Suprantu, kad ir Lietuvoje yra koloradke besipuošiančiųjų. Jie atras savo tinklą su rusiškais gaminiais. O aš nepirkau ir neperku kuro Lukoile ar Paleičiko degalinėse, bet myliu Trispalve pasipuošusią EMSI. Analogiškai elgsiuosi ir čia. Va, jei ateitų ukrainietiškas, tai būtų kas kita", — rašė Facebook'e Masiulis.
Tačiau nepaisant patriotinių pono Masiulio apsipirkimo ypatumų, tautiečiai neišsigando ir rusiško "Mere" tinklo parduotuvėje apsiperka. Tenka net eilėje pastovėti.
Bijai lokio — neik į mišką ar "Mere" krautuvę. Dar Mašą sutiksi iš filmuko "Maša ir Lokys". Filmuko "Maša ir Lokys" žinutės juk yra šifruotos. Taip prieš kelerius metus pareiškė Laurynas Kasčiūnas, tuomet Rytų Europos studijų centro analitikas. Dabar konservatorius Laurynas Kasčiūnas — Seimo narys ir turi visai kitas galimybes žinoti ir veikti.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys ponas Kasčiūnas teigė, "kad norėdamas pasiekti ir tą visuomenės sluoksnį, kuris naujienų ar analitinių laidų nežiūri, Kremlius priverstas propagandai pajungti ir nepolitinio turinio laidas".
Pasak Seimo nario, vienas tokių instrumentų — "kultūrinių ar pramoginių renginių bei kitos produkcijos naudojimas, siekiant netiesiogiai paveikti auditoriją mąstyti tam tikra linkme". Jo įsitikinimu, "ryškiausias pastarųjų metų fenomenas, patenkantis į šią kategoriją — animacinis serialas "Maša ir Lokys", populiarus visame pasaulyje ir bandantis parodyti mešką (aliuzija į Rusiją) kaip gerą, taikią, mažą mergaitę globojančią ir prižiūrinčią būtybę"... Dedam daugtaškį, nes ši pasaka dar nesibaigė.
Nemokamos vizos į Kaliningradą, į Sankt Peterburgą — tai atviras kelias būti užverbuotam Rusijos spec. tarnybų. Vykstate į Rusiją išduoti Tėvynę!? Lrt.lt portalo antraštė — "Žvalgyba: nemokamos vizos į Rusiją — pasala su labai aiškiais ketinimais". Verta pacituoti.
"Vizų režimo supaprastinimas ir dėl to didėsiantis į Rusiją keliaujančių užsieniečių srautas yra itin palankios aplinkybės Rusijos žvalgybos tarnyboms. Jos sistemiškai ieško iš užsienio atvykusių asmenų, kurie galėtų teikti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybes arba vykdyti kitas užduotis", — lrt.lt portale cituojamas Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas.
Dar Nacionalinio radijo ir televizijos portale publikuojamos "Žvalgybos rekomendacijos keliaujantiems į Rusiją". Beje, VSD vadovas Jauniškis nekomentavo, kiek kartų žvalgyba fiksavo Rusijos specialiųjų tarnybų bandymus verbuoti Lietuvos piliečius, bet pabrėžė, jog tai "nėra tragiški skaičiai". Tragiškai juokinga, jeigu nebūtų graudu.
O dar rusai surado spragą ir Lietuvos pajūryje superka lietuvišką žemę. Konstitucija ir Žemės įsigijimo įstatymas draudžia pirkti žemes vadinamųjų trečiųjų šalių asmenims. Tačiau praktika rodo, kad apeiti draudimus nesudėtinga — žemės sklypus Lietuvos pajūryje Rusijos piliečiai ne kartą įsigijo mūsų Lietuvoje įkurdami įmones.
Apie įstatymo landą parlamentarai žino, tačiau jos lopyti neskuba. Sako, labiau kontroliuoti tokius sandorius turi teisėsauga. Anot parlamentarų, žemės sklypus superkantys trečiųjų šalių piliečiai gali kelti pavojų nacionaliniam saugumui.
"Jeigu tie verslininkai, kurie per visokias schemas ateina į Lietuvą, superka žemes, ir jeigu jie yra artimesniame ar tolimesniame prezidento Vladimiro Putino lojalių verslininkų sąraše, o galbūt net prisidėję prie imperialistinių avantiūrų, natūralu, kad įsikūrę čia jie gali daryti tam tikrą įtaką ir mums", — pasvarstė viešai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vicepirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
"Išeina taip, kad įsigis žemę, kur paskui lietuviai toje vietovėje jausis svečiai", — pridėjo savo įžvalgą kitas Seimo narys J. Sabatauskas. Kas pas ką tada į svečius eis?
Kai turi žemės, gali namus pasistatyti, kaimyną į svečius pasikviesti. Bet. Bet, jeigu namai Maskvos, tai jie jau kelia grėsmę visam šalies nacionaliniam saugumui. "Maskvos namų" sienos iš plytų ir kietos. Dar jos turi "minkštųjų galių". Gali turėti. Minkštų galių kietoms kaktoms.
Vilniaus apygardos teismas šių metų balandį nusprendė, kad "Maskvos namus" stačiusi viešoji įstaiga per dvejus metus turi įteisinti neva neteisėtai statytą pastatą. Institucijos teigia, jog pastatas turi vienu aukštu per daug, negu galima.
Šiuo metu dėl statinio vyksta ir kitas teisinis ginčas. Vilniaus apygardos administraciniame teisme (VAAT) savivaldybė bando įrodyti, kad pagrįstai nepritarė statinio projektiniams pasiūlymams. Tačiau architektūra ir statybos čia niekuo dėtos.
Savivaldybė tvirtino nepritarusi projektui, nes... nes iš Valstybės saugumo departamento (VSD) gavo informaciją, kad minimo pastato funkcija kelia riziką šalies saugumui.
2018 metais meras Remigijus Šimašius teigė, jog "objektas yra Kremliaus propagandos įrankis ir kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui".
2017 metų VSD Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime buvo teigiama, kad "Maskvos namų" projekto perspektyvos Vilniuje "turi palyginti didelę simbolinę ir praktinę reikšmę Rusijai kaip potencialus jos įtakos, tėvynainių politikos ir viešosios diplomatijos instrumentas". "Tikėtina, kad 2017 metais Rusija imsis įvairių propagandinių ir neoficialių spaudimo priemonių, siekdama priversti Lietuvą užtikrinti, kad būtų leista įgyvendinti šį Rusijos įtakos sklaidai naudingą projektą", — prieš trejus metus teigė įžvalgi žvalgyba.
Idėja Vilniuje pastatyti Maskvos namus gimė 2004 metų liepą, kai karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejaus iškilmėse lankėsi tuometis Maskvos meras Jurijus Lužkovas. Tuomet nutarta panašų projektą vykdyti ir Maskvoje. Skelbta, kad šie namai būtų kultūros ir verslo bendradarbiavimo centras, kurio tikslas — sukurti ir toliau plėtoti gerus kaimyninius santykius tarp Maskvos ir Vilniaus.
Kuo visa tai virto? Vaiduokliu Lietuvos sostinės centre. Vilniaus centre stūksantys vadinamieji "Maskvos namai" tapo puikia vieta benamiams ir grafitininkams. O kaimyniniai santykiai tarp Rusijos ir Lietuvos — miražu.
Viešoji įstaiga "Maskvos kultūros ir verslo centras — Maskvos namai" su Lietuvos valstybe yra sudariusi žemės sklypo panaudos sutartį, kuri galioja iki 2106 metų.
Nereikia būti naiviems. "Maskvos namų" pastatas, esantis sostinės centre, priešais "Marriott" ir statomą "Hilton" viešbučius bei Vilniaus koncertų ir sporto rūmus, kurio statybą finansavo Maskvos Dūma, nėra tik teisinio ginčo objektas dėl statybų įteisinimo.
Žemės sklypo panaudos sutartis galios dar 86 metus. Taigi, "Maskvos namų" istorija dar nesibaigė. Nebent VSD, AOTD ir kitos kompetetingos institucijos "rekomenduos" žemės sklypo panaudos sutartį nutraukti. O kas galėtų paneigti?
Dar buvo gan originali rusofobinė istorija kodiniu pavadinimu — "Maršrutizatorius". Tuomet krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, viceministras Edvinas Kerza ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius Rytis Rainys pristatė visuomenei nuveiktus darbus — metinį kibernetinio saugumo vertinimą. Ministras Raimundas Karoblis vaizdo konferencijoje tada pabrėžė, kad potencialūs Lietuvos priešininkai ir strateginiai oponentai niekur nedingo. Kas tie Lietuvos strateginiai priešininkai, atspėti nesunku. Rytų kaimynė.
"Informacinės atakos, propagandiniai įrankiai, <...> dažnai jie naudojami klasikine prasme, bet dažnai naudojami ir pasitelkiant informacines technologijas, kibernetinius instrumentus", — spaudos konferencijoje sakė Karoblis.
O viceministras atkreipė dėmesį, jog Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) specialistai fiziškai ištyrė vieną iš populiariausių namuose naudojamų maršrutizatorių bevieliam tinklui ir nustatė, jog jis siunčia duomenis į serverius... Rusijoje.
Anot Kerzos, apie 90 procentų Lietuvoje naudojamų bevielių maršrutizatorių yra pagaminti Kinijoje arba Taivane. "O kaip mes nustatėme, nors jie turėjo būti pagaminti Taivane, iš tikrųjų, pagaminti Rusijoje", — tvirtino viceministras.
Pristatytame metiniame Nacionalinio kibernetinio saugumo vertinime tvirtinama, kad informacinėje erdvėje buvo formuojamas neigiamas Lietuvos įvaizdis. Bet ar gali pykti ant veidrodžio?
"Buvo formuojamas Lietuvos, kaip priešiškos ir nepatikimos valstybės, įvaizdis, nevengta karo ir tautinės neapykantos skatinančio turinio, naudoti neskaidrūs turinio konstravimo bei apgaulės elementai", — rašoma minimoje ataskaitoje.
Kitaip tariant, pasak prelegentų, vyksta karas. Kol kas informacinis. Tik nelabai aišku, kas prieš ką ir už kiek kariauja. Nes tyčia ar netyčia, Lietuvos krašto apsaugos ministras ir viceministras painiojo kibernetinio ir informacinio saugumo sąvokas.
Informacinis aspektas yra nuomonių įvairovė, kibernetinis — technologiniai dalykai. Susidaro įspūdis, kad pačių prelegentų dėstomų minčių konstravimas nėra pakankamai skaidrus. Beje, ponai, atsakingi už Lietuvos nacionalinį saugumą, galėtų patys pažaisti žaidimą "Bad News" ir tuo gerokai padidinti savo pačių atsparumą dezinformacijai.
Žaidimą "Bad News" Lietuvoje pristatė iniciatyva "Demaskuok.lt", vienijanti žiniasklaidos, visuomenės ir valstybės atstovus prieš propagandą ir melagingas naujienas.
Žaidžiant šį žaidimą galima išmokti šešių dažnai naudojamų dezinformacijos technikų, tokių kaip apsimetimas kitu asmeniu, emocija, supriešinimas, konspiracija, diskreditavimas ir "trolinimas". Šis žaidimas įdomus tuo, kad žaidžiantysis nėra herojus — viskas vyksta iš "trolio" perspektyvos. Todėl tenka priimti daug neetiškų sprendimų, siekiant padidinti savo populiarumą ir sekėjų skaičių.
Melagingos naujienos tautybės neturi. O kita nuomonė? Nuo informacijos, nuo kitos nuomonės niekas negali apsaugoti. Tik mūsų pačių kritiškas mąstymas.
Naiviai galvojome. Negalvokime, nemąstykime. Yra, kas už mus galvoja, pasirūpina.
Lietuvos radijo ir televizijos komisijai (LRTK) buvo rekomenduota uždrausti RT grupės televizijos programas. Rekomendavo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Ir ilgai netrukus LRTK uždraudė Lietuvoje transliuoti Rusijos televizijos tinklo RT programas.
Komisijos pirmininkas Mantas Martišius pabrėžė, kad sprendimas sustabdyti programas priimtas dėl sankcijų Kiseliovui, o ne dėl pažeidimų, todėl RT atstovai posėdyje net nedalyvavo. Nebuvo reikalo kviesti. Nes reikalas visai kitas.
"Programos stabdomos ne dėl padarytų pažeidimų, bet dėl to, kad į ES sankcionuotų asmenų sąrašą įtrauktas asmuo, susijęs su šiomis televizijos programomis. Tai yra ponas Kiseliovas — jis negali gauti naudos, dėl to programų retransliavimas stabdomas. Tai padaryta Latvijoje, dabar — ir Lietuvoje", — tvirtino Martišius.
Be kita ko, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius kreipėsi į Lietuvos įmones. "Noriu atkreipti kitų mūsų ūkio subjektų, verslo įmonių, organizacijų, kurios turi verslo ryšių su Rusija ir kitomis šalimis, kuriose yra sankcionuojamos įmonės, dėmesį, kad jie taip pat paisytų faktą, jog įmonės gali nebūti sąraše, tačiau jas kontroliuojantys asmenys būti sankcionuojami", — pažymėjo užsienio reikalų ministras.
"Viską reikia pasverti ir labai kruopščiai teisiškai patikrinti", — sakė Linkevičius. Jo teigimu, šiuo klausimu būtų gerai turėti vienodą poziciją europiniu mastu. Tačiau Europa turi svarbesnių reikalų bei turi kitokį požiūrį į žodžio ir spaudos laisvę.
Ministras, be abejo, pabrėžė palaikymą laisvai visuomenei ir žiniasklaidai, kuri nekelia grėsmės saugumui bei nekursto visuomenės. Tačiau tokios deklaracijos nesiderina su ministro rekomendacijomis uždrausti žiniasklaidą. Čia vėlgi susidaro toks neskaidrus dėstomų minčių konstravimo įspūdis.
"Jeigu propaguojamas smurtas, prievarta, akivaizdžiai iškraipomos žinios, turinčios saugumo pasekmių, aišku, kad turi būti sankcionuojama. Bet tai nėra visam gyvenimui. Yra tam tikras laikotarpis, įspėjimai prieš tai. Nemanau, kad tais ribojimais reikia piktnaudžiauti. Vis dėlto mes esame laisva visuomenė ir pirmiausia turėtume toleruoti laisvą žodį, bet visada pabrėžiame, kad laisvė skleisti naujienas netapatintina su laisve meluoti. Tai skirtingi dalykai — tai nėra žodžio arba spaudos laisvė, tai kažkas kita", — samprotauja Linkevičius.
Ponas Linkevičius moka kalbėti, išmano reikalą. Juk draugas Linkevičius savo laiku vadovavo VLKJS CK agitacijos ir propagandos skyriui. Turi patirties. Ir institucinės galios. Gal ponas Linkevičius uždraus ir Saulei tekėti Rytuose? Ministre, nepalikit mūsų tik savo šviesoje!
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.