Paaiškėjo, kokioje darbo srityje nepakanka sezoninių darbuotojų

Šis ekonomikos sektorius yra populiariausias tarp užsieniečių: daugiausia šalies laukuose dirba ukrainiečiai ir baltarusiai
Sputnik
VILNIUS, balandžio 4 — Sputnik. Žemės ūkio ministerija pasakojo, kaip koronaviruso pandemija pakeitė šalies žemės ūkio sektorių, pranešė ministerijos spaudos tarnyba.
Ekonomikos atsigavimas Lietuvoje priklausys nuo vakcinavimo progreso
Žemės ūkio ministerija pažymėjo, kad pandemijai ir karantinui pakeitus visą Lietuvos darbo rinką, žemės ūkis išliko vienas iš nedaugelio sektorių, kuriame darbuotojų poreikis nemažėjo.
Artėjant sezoninių darbų pradžiai, vis aktualesnis tampa žmonių iš trečiųjų šalių įdarbinimas žemės ūkyje.
Žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas teigė, kad ir mažiems, vos vieno hektaro, ūkiams, sezono metu taip pat reikia bent kelių papildomų darbo rankų.
"Nors iš pirmo žvilgsnio nedarbas didelis, tačiau rasti vietinių ar Užimtumo tarnyboje užsiregistravusių darbuotojų yra sudėtinga. Pokalbiuose su ūkininkais paaiškėjo, kad daugelis nėra susipažinę su supaprastinta nekvalifikuotų darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo tvarka", — sako žemės ūkio ministro patarėjas.
Leidimus dirbti sezoninį darbą užsieniečiams išduoda Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Norint įdarbinti užsienietį, nereikalaujama, kad jis turėtų kvalifikaciją ar darbo patirties, tačiau šis darbas turi būti įtrauktas į oficialiai patvirtintą Sezoninių darbų sąrašą.
Per pandemiją darbo netekę dešimtys vyresnių asmenų ryžosi pakeisti veiklą
Pernai daugiausia leidimų dirbti sezoninį darbą užsieniečiams išduota paslaugų sektoriuje. Darbuotojų reikėjo gaminant maisto produktus, teikiant žemės ūkio paslaugas, apdorojant derlių, prižiūrint gyvulius, auginant daugiamečius augalus, sodinant mišką ir kt.
Populiariausios profesijos: maisto pusgaminių ruošėjas, žuvų darinėtojas, kvalifikuotas braškių ūkio darbininkas, fasuotojas ir kt. Pernai daugiausia leidimų dirbti sezoninį darbą išduota Ukrainos (68 proc. visų išduotų leidimų),  Baltarusijos (19 proc.),  Sakartvelo (5 proc.) piliečiams.
Į profesijų, kurias turintys žmonės iš trečiųjų šalių gali atvažiuoti dirbti supaprastinta tvarka, sąrašą įtrauktas ir žemės ūkis. Šiame sąraše 2021 metams nurodytos 96 profesijos.
Užimtumo tarnybos duomenimis, 2021 metams nustatyta kvota leis įdarbinti 32200 užsieniečių, kurių profesija įtraukta į Lietuvoje trūkstamų profesijų darbuotojų sąrašą. Iš jų 2000 — žemės ūkyje.
Šiuo metu Lietuvoje lengviausia įdarbinti Baltarusijos piliečius, kuriems nuo praėjusių metų rugsėjo taikoma supaprastinta įdarbinimo tvarka. Norint įdarbinti baltarusius, turinčius lengvatine tvarka išduotas mūsų šalies daugkartines nacionalines vizas, tereikia, kad laisva darbo vieta būtų užregistruota Užimtumo tarnybos duomenų bazėje.
Darbdaviai gali įdarbinti ir neturinčius kvalifikacijos bei darbo patirties Baltarusijos piliečius. Tuo tarpu kitiems trečiųjų šalių piliečiams yra taikomas reikalavimas turėti profesiją ir ne mažesnę kaip 1 metų darbo patirtį pagal turimą profesiją per pastaruosius 5 metus.

Prašoma papildyti sąrašą

Žemės ūkio ministerija pažymėjo, kad ne tik daržovių augintojai, bet ir kitų žemės ūkio sektoriaus sričių darbdaviai norėtų papildyti Lietuvoje trūkstamų profesijų sąrašą.
Žemės ūkio ministras prašo piliečių rinktis lietuviškus produktus
Žemės ūkio ministerija atsižvelgė į ūkio subjektų norus ir nusiuntė  kreipimąsi Užimtumo tarnybai su prašymu į sąrašą įtraukti veterinarijos gydytojų, melžėjų-operatorių, traktorininkų, fermos darbininkų, gyvulių prižiūrėtojų specialybes.
Darbdaviai taip pat turi žinoti ir apie karantino metu taikomas išimtis. Žemės ūkio srities darbuotojams, turintiems galiojančias darbo vizas ar kitais atvejais,  žemės ūkio ministras gali išimties tvarka išduoti leidimus atvykti dirbti į Lietuvą. Tokiu atveju darbdaviai arba iš trečiųjų šalių atvykstantys asmenys Žemės ūkio ministerijai turi pateikti motyvuotus prašymus, kurie bus išnagrinėti.