VILNIUS, balandžio 10 — Sputnik. Ilgą laiką niekas nežinojo, kas kalėjime vyksta. Kai informacija pasklido, žmogaus teisių gynėjai pasibaisėjo. Tarptautinės organizacijos reikalavo uždaryti įstaigą, kurioje įtariamieji terorizmu metų metus buvo kankinami be teismo ar tyrimo. Džo Baidenas pareikalavo uždaryti prieštaringai vertinamą įstaigą, tačiau ši užduotis nėra lengva. RIA Novosti medžiagoje rašo autorė Sofija Melničiuk.
Ypatingai slaptai
"Lageris 7", dar vadinamas "Lageris Platinum", buvo įsteigtas 2006 metais. Tai, kas jame vyko, buvo laikoma paslaptyje. Po 14 metų pastatas apšiuręs, o kaliniai buvo perkelti į tuščią "Lagerį 5", siekiant "pagerinti pastatų naudojimo efektyvumą".
Specialus kalėjimas yra karinio jūrų laivyno bazėje to paties pavadinimo įlankoje Kuboje. Įstaigą eksploatuojanti JAV pietinė vadovybė neatskleidė, kiek kalinių buvo perkelta į naujas kameras. Anksčiau oficialiai buvo pranešta, kad "Lageryje 7" laikoma 17 nusikaltėlių, o iš viso įstaigoje jų yra keturiasdešimt.
Per 19 gyvavimo metų per Gvantanamą perėjo beveik 800 žmonių. Tarp jų yra aštuoni rusai, įtariami palaikę ryšius su "Al-Qaeda"* ir Talibanu*.
Prieš ten patekdami daugelis atsidūrdavo "juodose vietose" — slaptuose CŽV kalėjimuose. Ir jie ne visada žinojo, kuo tiksliai buvo apkaltinti. Suprato viena: jie yra įtariami ryšiais su teroristais ir nori išgauti kuo daugiau vertingos informacijos.
Darbo metodai buvo toli gražu ne humaniški, o tai jau seniai sukėlė susirūpinimą tarptautinėms organizacijoms. "Terorizmo grėsmių yra daug visoje ESBO teritorijoje, taip pat daugelyje konfliktų regionų. Tačiau žmogaus teisių laikymasis nėra pasirinkimo dalykas, tai yra teisinis įsipareigojimas", — priminė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, kritikuodama Guntanamo kalėjimą.
Neseniai britų aktorius Benedict'as Cumberbatch'as, suvaidinęs vieną pagrindinių vaidmenų filme "The Mauritanian" apie neteisingai Gvantaname įkalintą vyrą, sakė esąs pasirengęs "maldauti" Baideno uždaryti kalėjimą.
Viduramžių metodais
JAV valdžios naudojami kovos su terorizmu metodai ne kartą pritraukė dėmesį. Prieš metus psichologas, dalyvavęs kuriant CŽV tardymo programą Gvantaname, sakė, kad kaliniai buvo kankinami tol, kol duodavo parodymus, tačiau ir po to nesustodavo — reikėjo įsitikinti, kad jie nemeluoja. Ir visa tai gavus JAV Teisingumo departamento pritarimą Džordžo Bušo jaunesniojo administracijoje.
Vieną pirmųjų apklausų pagal Teisingumo departamento patvirtintą schemą išgyveno pakistanietis Zainas al-Abidinas Muhamadas Huseinas (Zayn al-Abidin Muhammad Hussein). Džihadistas. Tačiau tai, kad jis buvo aukšto rango "Al Qaeda" nariu ir susijęs su 2001 metų teroro išpuoliais, buvo klaidingi įtarimai. Huseinas ketverius metus praleido slaptuose CŽV kalėjimuose, jam kaltinimai nebuvo pareikšti ir, sprendžiant iš tyrimo dokumentų, neketinta to padaryti.
Pakistanietis nupiešė eskizus to, ką jis išgyveno. Kalėjime draudžiama būti kūrybingam, jis sukūrė iliustracijas specialiai savo advokato Marc'o Danbe'o ataskaitai "Kaip Amerika kankina" — apie darbo su ypač pavojingais nusikaltėliais metodus.
Viena dažniausių patyčių, kurią Huseinas patyrė 83 kartus, — kankinimas vandeniu, žinomas dar Ispanijos inkvizicijos metu. Apnuogintas asmuo surišamas ir paguldomas ant gulto. Veidas uždengiamas audiniu, o tada ant viršaus pilamas vanduo, kad žmogui atrodytų, jog jis skęsta ir tuoj mirs.
Kitas būdas gauti vertingos informacijos — pastatyti į "stresinę padėtį": pritvirtinti riešus prie sienos virš galvos tokiame lygyje, kad kalinys stotųsi ant pirštų galiukų. Šioje pozicijoje asmuo praleidžia valandas, tada tardymas tęsiasi. Kartais kalinį tiesiog surišdavo embriono padėtyje ir antrankiais prirakindavo prie grotų.
Norėdami dezorientuoti tardomąjį, jį sumušė pakaušiu į betoninę sieną. Pasak Huseino, po kiekvieno tokio smūgio kuriam laikui jis prarasdavo regėjimą ir krisdavo ant grindų, tada procedūra buvo kartojama. Tuo pat metu CŽV psichologas teigė, kad tokių veiksmų tikslas — tiesiog suklaidinti, o jei tai sukelia kaliniui skausmą, vadinasi, kalėjimo pareigūnas "daro kažką ne taip".
Be to, įtariamieji buvo talpinami į dideles ir mažas dėžes. Didesnėse jie sėdėjo neturėdami galimybės atsistoti visu ūgiu. Mažoje — gulėjo susirietę. Kartais į vidų paleisdavo vabzdžius. Judėti ir atsigulti į patogsnę pozą buvo neįmanoma. Husseinas pasakojo, kad ilgas valandas praleido dėžėse ir beveik visą laiką rėkė iš skausmo ir skausmingų raumenų spazmų.
Kad kalinys, kaip paaiškino CŽV, "sutelktų dėmesį į tai, kas vyksta, o ne į savo ideologiją", jam neleisdavo miegoti. Horizontalioje padėtyje jie buvo surišti taip, kad dėl skausmo nebūtų įmanoma užmigti. Huseinas kentėjo dvi–tris savaites iš eilės. "Atrodė, kad tai truks amžinai, — sakė jis. — Kartais aš užmigdavau, o tada sargybinis apliedavo mane vandeniu".
Kodėl gi nepabandžius
"Lagerio 7" likvidavimas — tai nėra paties Gvantanamo uždarymas, ką žadėjo Barakas Obama. 44-ojo prezidento planams priešinosi Kongresas, kuriame dauguma buvo respublikonai.
Po dešimties metų Donaldas Trampas pasirašė įsakymą, kuriuo valdžia atsisakė likviduoti kalėjimą. Tačiau Baideno administracija grįžo prie Obamos idėjos. Iškart po to, kai jis pradėjo eiti savo pareigas, Baltieji rūmai paskelbė apie Gvantanamo darbo pertvarkymą ir įstaigos uždarymą per ateinančius ketverius metus.
Patikrinimuose dalyvaus kelios įstaigos, įskaitant Teisingumo departamentą ir Gynybos departamentą, pranešė Baltųjų rūmų atstovė Džen Psaki. Perspektyvos apibūdintos miglotai: "Daug įvairių organizacijų darbuotojų turėtų būti įtraukti į mūsų būsimų žingsnių aptarimą".
Kol kas Baideno komanda nepateikė jokios specifikos. Kaliniai gali būti repatrijuoti arba jiems gali rasti įkalinimo įstaigų kitose šalyse. Deryboms šiuo klausimu kažkada vadovavo Valstybės departamento specialusis pasiuntinys Gvantaname — ši galimybė atsirado vadovaujant Obamai. Trampas ją panaikino, bet tikėtina, kad Baidenas ją sugrąžins, teigia informuoti šaltiniai. Tuo pačiu yra tikimybė, kad Pentagonas peržiūrės kalinių atvejus ir išsiaiškins, ar jie kelia rimtą grėsmę.
Vis dėlto Obamos eros problema niekur nedingo, o Baidenui greičiausiai kliudys ir Kongresas. Kai naujasis gynybos vadovas Loidas Ostinas (Lloyd Austin) paskelbė, kad administracija pasisakys už kalėjimo uždarymą, Atstovų rūmų respublikonai — karo veteranai — protestavo.
"Jei paleisime Gvantanamo kalinius, jie taps didvyriais ir žvaigždėmis islamistų ekstremistų pasaulyje. Amerikai kils dar didesnė grėsme", — sakė Afganistano kovotojas, Kongreso narys Maikas Volcas (Michael Waltz).
Nepaisant žmogaus teisių gynėjų pastangų ir Baideno iniciatyvos, oponentų argumentai gali nusverti. Devyni kaliniai Gvantaname jau buvo apkaltinti ar net nuteisti. Vienas žinomiausių yra Chalidas Šeichas Mohamedas (Khalid Sheikh Mohammed): karinė komisija nusprendė, kad jis kaltas organizavus rugsėjo 11-osios išpuolius, nusinešusius trijų tūkstančių amerikiečių gyvybes. Teigiama, kad dar 20 kalinių yra per pavojingi paleisti. Baidenas ir komanda turės įtikinti amerikiečius, kurie greitai nepamirš tragiškų 2001 metų įvykių. Ar naujasis prezidentas sugebės užkariauti visuomenės nuomonę — štai kur klausimas.