Dujų pristatymas tik didėja. Ar Briuselis pasiruošęs pakreipti pasaulį į energetinę krizę — RIA Novosti autoriaus Michailo Katkovo medžiagoje.
Kuro populizmas
ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Žozepas Borelis pareiškė, kad nors antirusiškos sankcijos pakenks ir Europai, šią kainą reikia sumokėti. Tačiau greitas degalų pirkimo nutraukimas gresia neramumais rinkoje.
Savo ruožtu Europos Komisijos narė Kadri Simson perspėja, kad dujas gali atjungti pati Maskva, ir ragina tam ruoštis. Jos nuomone, visiškas energetinis saugumas bus pasiektas jau iki šio sezono pabaigos.
Didžiosios Britanijos URM vadovė Liz Truss prašo kitų G7 narių apriboti dujų ir naftos importą iš Rusijos. Vokietijos ekonomikos ministras ir vicekancleris Robertas Chabekas pažymėjo, kad Berlynas yra pasirengęs visiškai atsisakyti rusiškų žaliavų. Jis įsitikinęs, kad iš pradžių kainos kils, bet Vokietija turi alternatyvių tiekėjų, kurie padengs deficitą. Austrijos kancleris Karlas Nechameris pareiškė, kad kol kas tiekimui niekas negresia, tačiau vidutinės trukmės perspektyvoje Viena sumažins savo energetinę priklausomybę nuo Maskvos.
Belgijos analitinis centras "Bruegel" mano, kad Europos Sąjunga kitą žiemą gana gali išgyventi be rusiško mėlynojo kuro. Anot analitikų, ES išvengs rimtos ekonominės žalos dėl ryšių nutraukimo su Maskva, jei sumažins dujų suvartojimą 15% ir pereis prie amerikietiškų suskystintų gamtinių dujų (SGD). Tuo metu užpildyti bent pusę požeminių saugyklų kainuos ne dešimt milijardų eurų, kaip dabar, o 70.
Padėtis, atvirai kalbant, nėra lengva. Praėjusių metų pabaigoje dujų kainos viršijo 2 tūkst. dolerių. "Gazprom"pažymi, kad požeminių dujų saugyklos Europos Sąjungoje užpildyti tik 29,5 proc. Pavyzdžiui, Vokietijoje — 29,4%, Prancūzijoje — 22,9%. 2021 metų balandį šis skaičius siekė arti 33%, šįkart tikimasi, kad jų nebus net 20.
Vasarį "Gazprom"padidino pristatymus. Į Italiją — 135,5%, į Lenkiją — 41,1%, į Bulgariją — 26,4%, į Slovėniją — 53,7%, į Bosniją ir Hercegoviną — 17,6%.
Rusija turi keturis maršrutus į Europą: "Turkish Stream", "Jamal-Europa" (per Baltarusiją į Lenkiją), Ukrainos tranzitą ir "Nord Stream". Taip pat turėjo būti "Nord Stream-2", kuris buvo pastatytas, bet taip ir nebuvo paleistas. Sertifikavima buvo pristabdytas, viena didžiausių naftos ir dujų kompanijų "Shell"pasitraukė iš visų "Gazprom" projektų, o operatorė "Nord Stream 2 AG", kaip praneša "Reuters", atsidūrė ant bankroto slenksčio. Tačiau kitiems dujotiekiams tai kol kas negresia.
Nuo karinės specialiosios operacijos pradžios "Gazprom" net padidino kuro tiekimą Ukrainos kryptimi iki sutartyje numatytų 109 mln. kubinių metrų per dieną. "Nord Stream" gabenama apie 156 mln. esant pralaidumui 165. Kol kas "Jamalas-Europa"naudojamas tik tiekimams subalansuoti, tačiau iškilus problemoms jis bus įjungtas visu pajėgumu.
Teoriškai galima atsisakyti rusiškų žaliavų, tačiau tai lems ne energijos rinkos persiskirstymą, o visišką jos transformaciją. Rusija pagamina šeštadalį pasaulio dujų, Europos vartotojai suvartoja 40% šio kiekio. Todėl grasinimai grasinimais, bet "Gazprombank"nebuvo atjungtas nuo SWIFT — didžioji dalis mokėjimų vyksta per jį.
Alternatyva Rusijai
Dabar Briuselis faktiškai neturi alternatyvos. Dujos į Europą atkeliauja dar iš Azerbaidžano, Alžyro, Libijos ir Norvegijos, tačiau jos ten negali padidinti gavybos.
2021 metais norvegai tiekimą padidino keturiais procentais — iki 112,5 milijardo kubinių metrų, tačiau pareiškė, kad tai yra maksimumas, kurio nepavyks viršyti. Azerbaidžanas per metus Europos Sąjungai tiekia apie dešimt milijardų kubinių metrų, Alžyras — 22, Libija — 11. Rusija pernai į ES perpumpavo 131 mlrd.
Europos Komisija paprašė Kataro ir JAV apie papildomas SGD, tačiau atsakymas buvo nelinksmas. Kataro energetikos ministras Saadas al Kaabi pranešė, kad viskas jau surašyta ilgalaikėse sutartyse. Jei pasiūla bus perkelta, rinka neišlaikys ir sureaguos kainų šuoliu.
Be to, gali kilti problemų su infrastruktūra. Suskystintų dujų perdirbimo terminalai Europoje pasiskirstę itin netolygiai. Jų nėra Vokietijoje, tačiau ketvirtadalį pajėgumų turi Ispanija, bet į visos Europos sistemą jie menkai integruoti.
"Pasaulyje mėlynojo kuro pertekliaus nėra. Jei Europos Sąjunga atsisakys Rusijos dujų, alternatyva kainuos apie tris tūkstančius dolerių už kubinį metrą. Tuo pačiu metu Lotynų Amerika ir Pietryčių Azija neteks dujų. ES turės supirkti pusę SGD rinkos, o Maskva, savo ruožtu, neturi galimybės papildyti kiekius tiems, kas anksčiau vartojo suskystintas dujas", — sako Energetikos plėtros fondo direktorius Sergejus Pikinas.
Tačiau Rusija vis tiek galės ką nors tiekti į užsienį. Tarp akivaizdžių krypčių yra Kinija. Ten ketinama traukti antrą vamzdyną.
"Trijų tūkstančių dolerių kotiruotės pavirs dvigubu visko, kas yra Europos Sąjungoje, pabrangimu. Be to, pasaulinė energijos rinka pasiners į krizę. Manau, kad draudimai tęsis vieną žiemą, ir tuo viskas baigsis. Rusijai bus lengviau nei likusiam pasauliui. "Gazprom" eksportuoja tik trečdalį savo produkcijos. Na, taip, jis neteks pajamų, tačiau Rusijos vartotojai didelio skirtumo nepajus", — sako RIA Novosti pašnekovas. Atkreipkime dėmesį, kad kovo 2 dieną dujų kainos jau viršijo 2,2 tūkst., pasiekusios naują rekordą.
Tačiau reikalas ne tik dabartinėje krizėje. Europos Sąjunga jau seniai ėmėsi ekonomikos dekarbonizacijos kurso. "Bet jei anksčiau jie ketino mažinti priklausomybę nuo 2030 metų, tai dabar stengsis greičiau. Kalbant apie Rusiją, mes vis iki šiol turėjome strategiją pereiti prie vandenilio. Dėl sankcijų ši užduotis apsunkinama, kol kas niekas neaišku", — pabrėžia Energetikos plėtros fondo direktorius.
"Valdymo įmonės "BK-Sbereženija" analizės departamento vadovas Sergejus Suverovas mano, kad vidutinės trukmės perspektyvoje, pavyzdžiui, iki 2025 m., Europos Sąjunga gana gali išspręsti Rusijos dujų atjungimo pasekmių problemą. "Iki to laiko pasaulis pradės gaminti daugiau SGD, pasirašys naujas sutartis, sukurs atitinkamą infrastruktūrą. Ekonominiu požiūriu tai nėra labai racionalu, tačiau šiandien pagrindinis vaidmuo tenka politikai", — pažymi ekspertas.
Tokiu atveju rublis išgyvens stiprią devalvaciją. Tačiau yra gerų naujienų: vidaus rinkoje dujos atpigs, nes pasiūla viršys paklausą. Be to, "Gazprom" siųs daugiau degalų į Kiniją.
Taigi, atsižvelgiant į sudėtingą politinę situaciją pasaulyje, Europos Sąjungos grėsmės neturėtų būti laikomos tuščiomis. Šie planai buvo kuriami ten ilgą laiką. Nors mažai tikėtina, kad planas bus greitai įgyvendintas, Rusijai reikia iš anksto pagalvoti, kaip apsisaugoti.