Rekordinis dujų ir naftos kainų augimas: prie ko veda Vakarų politika Rusijos atžvilgiu?

Dujų kaina atnaujino savo istorinį maksimumą — daugiau nei 2,2 tūkst. dolerių už tūkstantį kubinių metrų, o naftos kaina pirmą kartą nuo 2014 metų birželio viršijo 113 dolerių už barelį ribą

JAV, Didžioji Britanija ir ES šalys įvedė keletą sankcijų paketų Rusijai dėl jos specialios operacijos Ukrainos teritorijoje. Priimtų prieš RF sankcijų fone pasaulio rinkose fiksuojamas staigus dujų kainų padidėjimas ir naftos kainų šuolis

Apie tai, kas toliau laukia Vakarų šalių dėl sankcijų Rusijai spaudimo, ar energetinė krizė Europoje gilės ir kaip dabartinė situacija paveiks buvusios TSRS šalis — Sputnik autoriaus Vadimo Pavlovo medžiagoje.

Istorinis maksimumas — ne riba?

Susiklosčiusios geopolitinės situacijos, Vakarų šalių įvestų antirusiškų sankcijų ir Ukrainos teritorijoje vykstančios specialiąjos Rusijos Federacijos operacijos fone dujų kainos pasaulio rinkose pradėjo augti.

Taigi tūkstančio kubinių metrų dujų kaina TTF centre Nyderlanduose kovo 2 dieną pakilo virš 2,2 tūkst. dolerių, ir tokiu būdu atnaujino istorinį maksimumą. Nuo prekybos pradžios — per mažiau nei pusę dienos — "mėlynasis kuras" Europoje pabrango daugiau nei 50 proc.

Ankstesnis rekordas buvo pasiektas praėjusių metų gruodį — tada tūkstantis kubinių metrų buvo parduota už 2,19 tūkst. dolerių, po to kainos pradėjo palaipsniui mažėti.

Europos centrinio banko (ECB) duomenimis, staigus dujų ir kitų energijos nešėjų kainų kilimas pastaraisiais mėnesiais daugiausia išprovokavo infliacijos pagreitį Europos šalyse.

Taigi vasarį vartotojų kainos Vokietijoje pakilo 5,5 proc., ir pasiekė rekordą nuo 1992 metų. Italija, Ispanija ir Prancūzija taip pat pranešė apie didesnę nei tikėtasi infliaciją vasario mėnesį.

Visos euro zonos vasario mėnesio ekonominiai rodikliai turėtų būti paskelbti artimiausius metu, tačiau Europos analitikai jau dabar prognozuoja rekordinę 5,6% infliaciją.

ECB perspėja, kad infliacija išliks dar ilgai.

Šiuo metu dujų kainas Europoje lemia geopolitinė įtampa aplink Rusiją ir Ukrainą, sako Nacionalinio energetinio saugumo fondo analitikas, Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos Vyriausybės mokslininkas Igoris Juškovas.

"Tam tikru mastu bet kokia įtampa aplink didžiausią dujų tiekėją ir tranzitinę šalį, per kurios teritoriją į Europą patenka mažiausiai 40 mlrd. kubinių metrų dujų per metus, stumia kainas į viršų. Iš esmės šiandien matoma tam tikra akcijų rinkos panika ir sunku prognozuoti, kokios kainos bus artimiausiomis dienomis. Jeigu bus įvestos sankcijos, ribojančios Europai galimybę pirkti rusiškas dujas, arba jei pasirodys informacija apie sprogimą ar bet kokios dujotiekio infrastruktūros pažeidimą Ukrainos teritorijoje, tai, žinoma, kainos dar labiau didės, ir mes galėsime pamatyti rodiklius didesnius už 2000 dolerių už tūkstantį kubinių metrų", — sako ekspertas.

Tolesnė kainodara priklausys nuo įvykių Ukrainos teritorijoje raidos, sutinka Nacionalinio energetinio saugumo fondo pagrindinis ekspertas, Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos Vyriausybės mokslininkas Stanislavas Mitrachovičius.

"Svarbu, kas atsitiks Vakarų atsako į Rusijos veiksmus požiūriu, — sako jis. — Jeigu, pavyzdžiui, jie paklausys Vokietijos ekonomikos ir klimato problemų ministro Roberto Chabeko, kuris sako, kad po įvykusių įvykių Vokietija nebegalės pirkti dujų ir anglies iš Rusijos, nustos pirkti dujas iš Rusijos, tai kainos Europoje gali pakilti daugybe tūkstančių dolerių nuo dabartinio lygio. Tačiau reikia suprasti, kad tai bus rimčiausias stresas Vokietijos ir kitų ES šalių ekonomikai.

"Bendras principas šioje situacijoje yra toks, kad šiuo metu rinkoje yra spekuliacinis komponentas, — sako Nacionalinės energetikos instituto generalinio direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Frolovas. — Reikia suprasti, kad pasaulis yra energetinės krizės situacijoje, kuri prasidėjo dar 2021 m., o prielaidos jai susidarė dar 2020 metais. Šiame fone bet kokie pranešimai apie padėties aplink stambius angliavandenilių žaliavų gamintojus paaštrėjimą rinkoje suvokiami itin skaudžiai, ir reakcija dažniausiai būna labai aštri. Ypač jei nemažai išmintingų politikų ir aukštų pareigūnų, pavyzdžiui, tokių kaip Vokietijos ekonomikos ministras, daro neapgalvotus, nors ir skambius, karingus pareiškimus.

Rusija — tai 75-100% gamtinių dujų importas Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Latvijoje, Vengrijoje, Austrijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje ir Suomijoje, 50-75% — Vokietijoje, Švedijoje ir Lenkijoje, primena Rusijos ekonomikos universiteto informatikos katedros docentas Aleksandras Timofejevas.

"Tik Iranas gali tam tikru mastu pakeisti tokius kiekius. Tačiau apribojimų panaikinimas — tai paketinis susitarimas, įskaitant branduolinį susitarimą, kurio susidarymui kol kas nėra pasirengusios nei JAV, nei Europos šalys", — mano ekspertas.

Rusija apskritai ir konkrečiai "Gazprom" kol kas nepareiškė apie planus nutraukti dujų tiekimą į Europą, sankcijos iš ES pusės, turinčios įtakos Rusijos dujų eksportui, taip pat dar nepaskelbtos.

Tačiau potenciali grėsmė gali būti tranzito per Ukrainą nutraukimas. Bet, kaip mano Sputnik apklausti ekspertai, vargu ar tai įvyks artimiausiu metu.

"Dujų tranzito per Ukrainą sustabdymas galimas tik tuo atveju, jei dujų tranzitą per Ukrainą nutrauks pati Ukraina. "Gazprom" tranzitą tęsia, smūgiai, kurie daromi, daromi išskirtinai tik Ukrainos karinei infrastruktūrai, iki šiol dujų transportavimo infrastruktūra nenukentėjo", — sako Aleksandras Frolovas.

"Rusija nėra suinteresuota sustabdyti tranzitą per Ukrainą, — sako Igoris Juškovas. — "Nord Stream-2" dar neveikia, o tai reiškia, kad Ukraina tokiomis sąlygomis išlieka vienintele Rusijos dujų tranzito šalimi, jei kalbame apie artimiausią perspektyvą. Esant dabartiniam, gana mažam dujų suvartojimui Europoje, per Ukrainą nuolat perpumpuojama 50 mln. kubinių metrų per parą. Teoriškai šie kiekiai gali būti nukreipti į dujotiekį "Jamal-Europa", daugiau pumpuoti tranzitu per Baltarusiją, perkelti šiuos kiekius ten. Tačiau esant normaliai dujų suvartojimo apimčiai Europoje, kuri dabar tik augs ir augs, be Ukrainos vamzdžio ir su neveikiančiu "Nord Stream-2", "Gazprom" negalės įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų".

Primensime, kad vasario 26 d. "Gas Infrastructure Europe" duomenimis, aktyvių dujų kiekis Europos požeminėse dujų saugyklose buvo 21,5% mažesnis nei pernai. Bendras dujų likutis Europos požeminėse dujų saugyklose siekia 29,5 proc., o nuo pernai vasarą pripumpuotų dujų nieko nebeliko — išimti visi 47 mlrd. kubinių metrų.

Pažymėsime, kad dujų paėmimas tęsiasi iki kovo pabaigos — balandžio vidurio. Tai yra, dabar iš visų Europos požeminių dujų saugyklų bus paimamos per visus ankstesnius metus sukauptos dujos. O kad papildytų atsargas iki kitos žiemos, europiečiai kitą vasarą turės pripumpuoti tokius dujų kiekius, kokių per tokį laikotarpį dar nebuvo siurbiama.

Taip pat verta priminti, kad egzistuoja paros dujų siurbimo kiekių limitai, kuriuos griežtai riboja saugyklų technologinės galimybės. Be to, auga dujų paklausa Azijos rinkoje, o sankcininio spaudimo didžiausiai dujų tiekėjai Rusijai sąlygomis "Gazprom" gali perorientuoti dalį savo tiekimų ten, ir tai tik pastūmės kainas prie tolesnio augimo.

"Juodasis auksas" eina paskui "mėlynojo kuro"

Be dujų kainos augimo, fiksuojamas ir naftos kainų šuolis. Taigi kovo 2 dieną "Brent" naftos kaina pirmą kartą nuo 2014 m. birželio viršijo 113 dolerių už barelį.

"Jei JAV ir ES įvestų apribojimus rusiškos naftos importui, tai galėtų turėti įtakos pasaulinėms kainoms, bet vėlgi, čia veikia tas pats principas, kurį aprašiau kalbėdamas apie dujų kainas, — sako Aleksandras Frolovas. — Tai yra, šiuo metu stebime išskirtinai isterišką spekuliacinę reakciją. Nemažai žaidėjų naudojasi susiklosčiusiomis aplinkybėmis, kad užsidirbtų daugiau pinigų, eskaluodami situaciją rinkose".

"Naftos, kaip ir dujų, kainos kyla daugiausia dėl geopolitinės įtampos aplink Ukrainą ir Rusiją, nes Rusija yra stambi gamintoja ir eksportuotoja. Bet koks neapibrėžtumas su tiekimais iš Rusijos Federacijos kelia įtampą ir kainų augimą", — sutinka Igoris Juškovas.

Pasak Aleksandro Frolovo, ES ir JAV vargu ar sugebės įvesti apribojimus rusiškos naftos importui. Šis klausimas ypač įdomus Jungtinių Valstijų atžvilgiu.

"Pas mus toli ne visi žino, kad Rusija kovoja su Meksika dėl antrosios vietos pagal naftos ir naftos produktų tiekimą į JAV. Tuo pačiu metu Jungtinėse Valstijose pastaraisiais mėnesiais smarkiai išaugo variklių degalų kainos — jos jau peržengė 1 dolerio už litrą ribą. Tai kelia gyventojų nepasitenkinimą, JAV prezidento administracija deda įvairias pastangas, kad užkirstų kelią tolesniam augimui. O akivaizdu, kad jei Rusijai bus įvesti apribojimai, augimas ne tik tęsis — degalai gali pabrangti net kelis kartus. Tai, žinoma, ten niekam nereikalinga", — sako ekspertas.

Rusijai atitenka 75-100% naftos importo į Bulgariją, Vengriją, Slovakiją ir Suomiją, 50-75% — Lietuvą ir Lenkiją, 25-50% — Čekiją, Vokietiją, Nyderlandus, Rumuniją, teigia Aleksandras Timofejevas. Kaip ir situacijoje su dujomis, tik Iranas yra pajėgus kažkiek pakeisti tokius kiekius Europai, tačiau čia vėl reikėtų kalbėti apie apribojimų panaikinimą, įskaitant branduolinį susitarimą, kuriam šiandien nėra pasirengusi nei ES, nei JAV.

"Ar Vakarų šalys iš principo gali uždrausti pirkti rusišką naftą? Tikriausiai ne, nes jo tiesiog nėra kuo ją pakeisti, — mano Igoris Juškovas. — Iranas visgi gamino daug mažiau naftos nei Rusija. Jei Iranas bus pašalintas iš sankcijų, tada jis, optimistiniais skaičiavimais, galės padidinti gavybą 2-2,5 mln. barelių per parą ir tuo galės iš dalies pakeisti Rusiją. Bet tai ne 5-7 milijonai barelių per parą, kiek Rusija eksportuoja".

Todėl, tęsia ekspertas, bet kokie apribojimai sankcijų pavidalu perkant rusišką naftą lems dar didesnį kainų augimą, o tai Vakarams itin nepalanki. "Vargu ar kas nors visiškai uždraus pirkti rusišką naftą, tačiau ši geopolitinė įtampa stums kainas į viršų", — sako Igoris Juškovas.

Paklausti apie galimybę įgyvendinti "Irano scenarijų" Rusijos atžvilgiu (Irano naftai įvestas visiškas embargas), ekspertai atsako neigiamai.

"Teoriškai, žinoma, šį variantą taip pat reikia apsvarstyti, — sako Stanislavas Mitrachovičius. — Bet Rusija visgi daug didesnė už Iraną, Rusijos ekonomika daug kartų didesnė už Irano. Jei Irano ekonomikos ir ten esančio politinio režimo nepavyko sugriauti sankcijomis, tai vargu ar tai bus įmanoma padaryti su Rusijos režimu ir ekonomika. Rusija, jei pažvelgti į nominalųjį BVP, vienuolikta pagal dydį šalis pasaulyje, jei pažvelgti pagal BVP — tai 6-oji. Taigi neįmanoma tiesiog pašalinti 6-osios ar net 11-osios šalies planetoje iš ekonominio pasaulio žemėlapio".

"Sankcijos Rusijai pagal Irano modelį, mano nuomone, yra neįmanomos, — tęsia Aleksandras Frolovas. — Rusija užima apie 10% pasaulio naftos gavybos. Iki 2020 metų krizės išgaudavome apie 550 mln. tonų naftos, o 2021 metais žymiau priartėjome prie šios ribos. Apytiksliai 55% šios naftos siunčiama perdirbti, likusios žaliavos eksportuojamos. Dalis perdirbamų žaliavų naftos produktų pavidalu taip pat eksportuojama. Pavyzdžiui, dyzelinio kuro pagaminame apie 75 mln. tonų, iš kurių apie 40 mln. tonų eksportuojama. Tai rodo, kad Rusija yra ne tik pagrindinė naftos gamintoja, bet ir viena didžiausių jos eksportuotojų. Ir apie 5 mln. barelių per dieną grynos naftos pasitraukimas iš rinkos — o atsižvelgiant į naftos produktus galima kalbėti apie 6–6,5 mln. barelių per parą — sukels tikrą kainų šoką, kuris sukels laviną primenantis kainų augimą.

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad net jei Vakarai įves apribojimus, o tai labai mažai tikėtina, Rusija nepraras prekybos su kitais regionais.

"Dabar, ne dešimtojo dešimtmečio metai, kai Jungtinės Valstijos buvo vienintelė supervalstybė pasaulyje, padėtis pasikeitė", — mano Stanislavas Mitrachovičius. — Net jei Vakarai įves sankcijas Rusijos naftos pirkimui, Rusijai vis tiek liks Kinija, Indija ir daugelis kitų šalių, kurios turi palankias pozicijas Rusijos Federacijos atžvilgiu. Akivaizdu, kad jie ir toliau prekiaus su Rusija".

"Vis dar turime Kinijos rinką, kuri yra viena didžiausių mūsų naftos pirkėjų, — sako Aleksandras Frolovas. — Pekinas jokiomis sąlygomis netaikys jokių sankcijų. Esmė tame, kad jei Vakarų šalys yra pasirengusios prisiimti ne tik didžiulius nuostolius kur nors obuolių ar austrių auginimo srityje, bet ir pačiame savo energetikos ir sunkiosios inžinerijos branduolyje, tai prašau, galima įvesti sankcijas Rusijos naftai".

Verta priminti, kad neseniai Kinija paskelbė esanti pasirengusi iš Rusijos pirkti visą laisvą naftą — tiek, kiek jai bus pasiūlyta pirkti.

"Tai yra, jei staiga rytoj kas nors atsisakys Rusijos naftos, Kinija viską supirks. Be to, Pekinas panaikino visus rusiškų kviečių importo apribojimus. Apskritai Rusija už nugaros turi neribotą rinką. Kinijoje supranta, kad jei Vakarai šiandien sugebės "įlenkti" Rusiją, tai rytoj ateis jų. Todėl jie rems Rusijos Federaciją, be kita ko, pirkdami rusiškas žaliavas, o tai reiškia, kad Vakarams bus gana sunku išstumti Rusiją iš valiutos rinkos", — anksčiau pasakė Socialinio ir ekonominio instituto direktorius, ekonomikos mokslų daktaras Aleksejus Zubecas.

Kas laukia buvusios ЕSRS šalių?

Pasak Igorio Juškovo, "viskas yra blogai" dėl susiklosčiusios padėties Moldovoje.

"Dabartinėje sutartyje Moldova yra susijusi su neatidėliotinomis rinkomis. Kuo brangesnės dujos Europos neatidėliotinos rinkose, tuo brangesnės dujos ir Moldovai. Tiesą sakant, jie atsiduria tokioje pačioje padėtyje kaip ir visos Europos šalys. Dabartinė Moldovos vadovybė atkakliai tegė, kad jie turi europietišką orientaciją, kad jie nori, kad pas juos būtų kaip Europoje, tačiau tuo pat metu stebisi, kai jiems siūlomos standartinės europinės sutartys. Todėl dujų kainų kilimas jiems po Europos — tai jų sutarties dalis. Kainos Moldovai kils, visos šios geopolitinės istorijos jiems tikrai nenaudingos", — pasakė ekspertas.

Kaip pažymi Stanislavas Mitrachovičius, esant dabartinei situacijai, Moldovai artimiausiu metu gali tekti įvesti apribojimus pramonės vartotojams.

Maždaug panaši situacija ir Baltijos šalyse, tęsia Igoris Juškovas. "Ten kainodaros yra susietos su neatidėliotinomis rinkomis, todėl kainos jiems kils kartu su Europos kainomis", — pažymi jis.

Prekybos apimtys tarp Rusijos ir Baltijos šalių kasmet mažėja, tačiau iki paskutinių įvykių sumažinimas nepalietė energijos nešėjų, tęsia Aleksandras Timofejevas. "2019 m. pradžioje Rusijos dalyvavimas Baltijos šalių naftos ir dujų rinkoje buvo reikšmingas: 75% visų importuojamų dujų Estijoje ir Lietuvoje ir 25% Latvijoje, 75% importuojamų dujų Estijoje ir Latvijoje ir 50-75% Lietuvoje, akcijos trijose pagrindinėse Baltijos šalių dujų įmonėse. Atsižvelgiant į tai, naftos kainos Europos rinkoje, taip pat ir Baltijos šalyse, tik augs", — teigia ekspertas.

Tačiau Eurazijos ekonominės sąjungos valstybėms narėms dujų kainų kilimas neturės jokios įtakos, pažymi Igoris Juškovas. "Joms niekas nesikeičia. Pavyzdžiui, Baltarusijai nustatyta fiksuota 127 dolerių kaina už tūkstantį kubinių metrų — beje, pigiausia išoriniams rusiškų dujų pirkėjams. Armėnijai fiksuota kaina taip pat nesiekia 200 dolerių. Šiuo atžvilgiu joms viskas gerai", — pasakė ekspertas.

Nieko baisaus nevyksta ir Centrinės Azijos šalims, sako jis. Atvirkščiai, angliavandenilių brangimas lemia tai, kad jos uždirbs daugiau, nes dauguma jų eksportuoja dujas ir naftą į Kiniją.

"Vienintelis dalykas, tam tikru mastu gali nukentėti Kazachstanas, jei prasidės koks nors aštrus apsikeitimas sankcijomis tarp Rusijos ir Vakarų, — sako Igoris Juškovas. — Svarbu atminti, kad per Rusiją eina tranzitiniai naftos kiekiai iš Azijos. Yra Kaspijos vamzdynų konsorciumas, tiekiantis naftą iš Kazachstano į Rusiją, į Novorosijską, o iš ten — eksportui".

Todėl jei Rusija sustabdys dujų ir naftos tranzitą per savo teritoriją, Kazachstano eksportui kils tam tikrų pavojų. "Bet aš nemanau, kad Rusija tai padarys. Tačiau yra ir kitas momentas: konsorciumui priklauso amerikiečių bendrovė "Chevron", kuri gali nukentėti sankcininių smūgių apsikeitimo metu. Tai gali turėti įtakos ir Kazachstanui", — apibendrino ekspertas.