VILNIUS, gegužės 25 — Sputnik. Dauguma italų ir vokiečių (69% ir 60%), taip pat, 47% prancūzų nesutinka su tuo, kad Rusija planuoja įsiveržti į Lenkiją ir Baltijos šalis. Tuo tarpu amerikiečiai ir anglai yra priešingos nuomonės: JAV ir Didžiojoje Britanijoje dauguma gyventojų laiko užgrobimą įmanomu (55% ir 43%), rodo apklausos Sputnik.Nuomonės rezultatai.
Apklausą informacinei agentūrai ir radijui Sputnik 2017 metų balandį atliko sieniausia Prancūzijos apklausų bendruomenė "IFop". Apklausoje dalyvavo 4005 respondentai iš Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Didžiosios Britanijos ir JAV.
Atsakymams turi įtakos amžius ir išsilavinimas
Vyresnės kartos Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos gyventojai, dažniau negu jaunesni nei 35 metų žmonės, nesutinka su teiginiu, kad Rusija planuoja užgrobti Lietuvą, Latviją, Estiją ir Lenkiją.
Kuo aukštesnis prancūzų, vokiečių ir italų išsilavinimo lygis, tuo daugiau jų nesutinka su šiuo teiginiu: 54% prancūzų su aukštuoju išsilavinimu prieš 42% respondentų su žemu išsilavinimo lygiu, 62-65% itin išsilavinusių vokiečių prieš 50% tarp menkai išsilavinusių, ir 71-72% tarp italų, gavusių vidurinį arba aukštąjį iššilavinimą, prieš 60% tų, kurių iššilavinimas žemesnis nei vidurinis.
Didžiojoje Britanijoje ir JAV ― priešingai: kuo aukštesnis išsilavinimo lygis, tuo daugiau respondentų sutinka su tokių Rusijos veiksmų galimybe.
Kiti ypatumai
Tyrimas atskleidė ir kitus respondentų atsakymų skirtumus. Pavyzdžiui, Prancūzijoje daugiau vyrų nei moterų nesutiko su teiginiu, kad Rusijos Federacija planuoja įsiveržti į Lenkiją ir Baltijos šalis (53% prieš 42%).
Rytų Vokietijoje (70%), kitaip nei Berlyne (62%) ir Vakarų Vokietijoje (58%), nesutinkama su šiuo teiginiu.
Italijos šiaurės rytuose yra daugiau nesutinkančių nei pietuose ir salose (72% prieš 67%). Be to, šios šalies aukštos kvalifikacijos specialistai, palyginti su žemos kvalifikacijos, dažniau nesutinka su ta nuomone (72% prieš 63%).
Didžiojoje Britanijoje 43% apklaustųjų sutinka su teiginiu ir tik 28% nesutinka, be to, tarp vyrų žymiai daugiau nepritariančių nei tarp moterų (37% prieš 21%).
Šiek tiek daugiau JAV demokratų nei respublikonų sutinka su šiuo teiginiu (61% prieš 56%).
Lietuvių nuomonė kontroliuojama
Viešųjų nuomonių apklausas apie Rusijos grėsmę Lietuvoje šiandien vykdo tik provyriausybinė žiniasklaida arba organizacijos, tokios kaip Rytų Europos studijų centras.
Pagal vieną iš tokių sociologinių tyrimų, daugiau nei 60% Lietuvos gyventojų tiki, kad Rusija planuoja pulti Lietuvą.
Apie šių tyrimų patikimumą spręsti sunku; prisiminkime skandalingą apklausą tiesioginiame eteryje, kurią prieš dvejus metus surengė televizijos kanalas.
Žiniose buvo paskelbtas dienos klausimas, ar žiūrovai pastebėjo, kad Lietuvoje stiprėja Rusijos propaganda. Rezultatai nustebino žurnalistus. 82% respondentų pasirinko variantą "Tai ne propaganda, Rusija sako teisybę", o 6% atsakė, kad nepastebėjo jokio ženklaus Rusijos propagandos padidėjimo. Ir tik 12% apklaustųjų sutiko su šiuo teiginiu.
Po tokio skandalo "gyventojų nuomonę" Lietuvoje tirti patiki tik politiškai patikimoms organizacijoms ir apžvalgininkams.
Vienas jų, socialinių mokslų daktaras Viktoras Denisenko, teigia, kad: "Į lietuvių visuomenę giliai įsiskverbė baimė, kad Rusija užpuls — baimė, kilusi dėl skausmingų prisiminimų apie sovietų okupaciją. Rusijos užsienio politikos grėsmę, anot apklausos, atliktos Rytų Europos studijų centro (Lietuva) užsakymu 2016-ųjų balandį, duomenų, įžiūrėjo 60% lietuvių".
Tokių tyrimų, anot kurių daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų įsismonina Rusijos įsiveržimo grėsmę į Lietuvos žemę, fone buvo priimtas sprendimas jau 2017-aisiais padidinti gynybos išlaidas iki 1,9% BVP, o kitais metais pasiekti ir pranokti pagrindinį rodiklį, iškeltą NATO (ultimatumo forma), — ne mažiau kaip 2% BVP leisti armijai.
Krašto apsaugos ministerijos biudžeto projekte 2018-aisiais numatyta 2,07% BVP. Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sakė, kad "priklausomai nuo egzistuojančios rizikos lygio" karinis biudžetas gali padidėti ir iki 2,4% BVP.
Dalį biudžeto skiriamų lėšų Krašto apsaugos ministerija planuoja išleisti karinių poligonų rekonstrukcijai ir naujų karinių objektų, reikalingų atvyksiantiems į Lietuvą NATO sąjugininkams įkurdinti, statybai.
Jau kitą mėnesį tarptautinis batalionas, kuriame bus apie 1200 žmonių, turi būti dislokuotas kol kas laikinose Lietuvos teritorijoje esančiose vietose. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir prezidentė Dalia Grybauskaitė atvirai kreipėsi į JAV vyriausybę ir NATO, prašydami dislokuoti JAV karius Lietuvos teritorijoje rotacijos pagrindu.
