VILNIUS, birželio 27 — Sputnik. Seimas nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad jis išaiškintų savo priimtų nutarimų teiginius, susijusius su Lietuvos Respublikos piliečių galimybėmis kartu būti ir kitos valstybės piliečiais, praneša Seimo spaudos tarnyba.
Už šį Seimo nutarimą balsavo 100 Seimo narių, prieš — 4, susilaikė 7 parlamentarai.
Priimtu nutarimu siekiama išsiaiškinti, ar Seimui, nepakeitus Konstitucijos 12 straipsnio nuostatų, suteikiama galimybė Pilietybės įstatyme įtvirtinti teisinį reguliavimą, kad Lietuvos piliečiai, po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dienos išvykę iš Lietuvos Respublikos valstybės ir įgiję ES ar NATO valstybės narės pilietybę, galėtų būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai.
Kreipimusi taip pat siekiama išsiaiškinti, ar sąlyginai didelis asmenų, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą turinčių Lietuvos Respublikos ir tuo pačiu metu kitos šalies pilietybę, skaičius (22 913) neprieštarauja Konstitucinio Teismo suformuluotai teisinei doktrinai, numatančiai, kad "dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti — išimtiniai".
Konstitucinio Teismo klausiama, ar toks sąlyginai didelis dvigubą pilietybę jau turinčių asmenų skaičius nesuponuoja, kad, laikantis teisinio lygiateisiškumo principo, analogiškas teisinis reglamentavimas turėtų būti taikomas ir kitai išvykusiųjų kategorijai — tiems Lietuvos piliečiams, kurie iš šalies išvyko po 1990 metų kovo 11 dienos, nes vienintelis iš Konstitucinio Teismo doktrinos kylantis (kiekybinis) kriterijus, pagal kurį šiai kategorijai asmenų nėra suteikiama teisė įgyti dvigubą pilietybę (siekiant, kad "pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys") neatitinka realybėje susiformavusios teisinės praktikos.
Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad "Konstitucijos 12 straipsnio nuostata, jog asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais, reiškia, kad tokie įstatymo nustatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti — išimtiniai, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys. Pagal Konstituciją negalimas ir toks Pilietybės įstatymo nuostatų, įtvirtinančių galimybę tuo pat metu būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu, plečiamasis aiškinimas, pagal kurį dviguba pilietybė būtų ne atskiros, ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys — inter alia reiškia, kad, nepadarius Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisų jos nustatyta tvarka, įstatymu negalima nustatyti, jog Lietuvos Respublikos piliečiai, po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš Lietuvos Respublikos gyventi į kitas valstybes ir įgiję tų valstybių pilietybę, gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai".
Seimo nutarime pabrėžiama, kad nuo to laiko, kai 1992 metų spalio 25 dieną buvo priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurios 12 straipsnio nuostata riboja dvigubą pilietybę, ir nuo to laiko, kai Konstitucinis Teismas priėmė 2006 metų lapkričio 13 dieną nutarimą ir 2013 metų kovo 13 dieną sprendimą, aplinkybės iš esmės pasikeitė: Lietuvos Respublika tapo NATO ir ES nare, labai daug Lietuvos Respublikos piliečių iš Lietuvos išvyko gyventi į kitas valstybes ir įgijo kitų valstybių pilietybę; padaugėjo į kitas valstybes išvykusių Lietuvos Respublikos piliečių santuokų su kitų valstybių piliečiais ir tokiose santuokose gimę vaikai įgijo ir kitos valstybės pilietybę; iš ES nutarus pasitraukti Jungtinei Karalystei, kurioje daug gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių gali siekti tapti Jungtinės Karalystės piliečiais, o jais tapę netektų Lietuvos pilietybės.
"Siekiant išsaugoti iš Lietuvos į kitas valstybes išvykusių Lietuvos Respublikos piliečių ryšius su Lietuva, būtina jiems leisti būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais", — teigiama dokumente.
Atsakomybės perkėlimas ant kitų pečių
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys dr. Žygimantas Pavilionis tokį Seimo daugumos sprendimą pavadino atsakomybės perkėlimu ant kitų, šiuo atveju — Konstitucinio Teismo pečių.
"Kreipimasis į Konstitucinį Teismą iš pirmo žvilgsnio visiškai logiškas — prašoma išaiškinimo, ar Konstitucinio Teismo formuluotė, kad dviguba pilietybė Lietuvos Respublikos piliečiams suteikiama tik tam tikrais išimtiniais atvejais, atitinka realybę. Dešimtims tūkstančių Lietuvos piliečių, iš Lietuvos išvykusių iki 1991 metų, tokia išimtis buvo suteikta. Tačiau mūsų kartos žmonėms, kurie patyrė šios šalies reformas ir kurie vis dar nenutraukė savo ryšio su gimtine Lietuva, ši teisė atimama. Todėl Konstitucinio Teismo dar kartą bandysime paklausti, ar nėra diskriminuojama apie 800 tūkstančių iš Lietuvos išvykusių piliečių teisė, kai jų tėvams, seneliams ir litvakams teisė turėti dvigubą pilietybę buvo suteikta. Jei teismas neatsižvelgs į pasikeitusią situaciją, į mūsų narystės ES ir NATO faktą, Seimas vėl turės grįžti prie Pilietybės įstatymo ir svarstyti jo pakeitimus. Jei ir šis išbandymas nepadės, liks trečiasis — rengti referendumą", — šiandien spaudos konferencijoje "Pilietybės išsaugojimas — viskas Lietuvos Respublikos Seimo rankose" sakė Pavilionis.
114 Seimo narių pasirašė įstatymo projektą dėl dvigubos pilietybės išsaugojimo.
Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Arūnas Teišerskis apgailestavo, kad šiandien Seimas tokiu savo sprendimu politinę atsakomybę permetė kitiems.
"Konstitucinis Teismas nekonsultuoja, o prižiūri, ar galiojantys įstatymai atitinka Konstituciją. Kai kreipiamasi į Konstitucinį Teismą nepasikeitus jokioms faktinėms aplinkybėms, atsakymas greičiausiai bus toks pats, koks ir buvo. Seimo nariai savo rankose turi didžiulio skaičiaus Lietuvos piliečių likimą. Visos pasaulio lietuvių bendruomenės vardu siūlyčiau atsakingai žiūrėti į šią problemą", — sakė Teišerskis ir pridūrė, kad toks Seimo kreipimasis nebuvo būtinas.
Jungtinės Karalystės Lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė pasveikino Seimo narių sutarimą pasirašant įstatymo projektą dėl dvigubos pilietybės išsaugojimo, tačiau dabar regi besikartojančią istoriją. Vyksta tas pats scenarijus: įstatymo projektas Seime pateiktas, Konstitucinis Teismas jam nepritaria, Prezidentė vetuoja ir dvigubos pilietybės išsaugojimo vilčių mąžta.
"Brexit" jau atkreipė dėmesį į Didžiojoje Britanijoje gyvenančių lietuvių teisių apsaugą. Lietuvos piliečiai gali būti priversti atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės dėl ekonominės padėties, šeimų būklės. Negalima kaltinti žmonių, kad jie neva nepatriotiški. Rinktis kitos šalies pilietybę juos verčia gyvenimas, o Lietuva jiems nepadeda. Turime suprasti, kad Lietuva yra globali valstybė", — pažymėjo Asanavičiūtė.
Pasak Jungtinės Karalystės Lietuvių bendruomenės pirmininkės, Lietuvai yra per didelė prabanga užkirsti kelią grįžti iš šalies išvykusiems piliečiams ar atimti teisę jiems kaip nors kitaip prisidėti prie Lietuvos vystymosi.
Apibendrindamas spaudos konferenciją, Pavilionis pabrėžė: "Mes priartėjome prie tam tikro skardžio, nuo kurio nukritus bus labai sunku atsikelti. Jei dar šioje šalyje yra atsakomybės, visų susijusių institucijų prašau tuos atsakingus sprendimus priimti".
