Kai prie Rusijos gynybos ministro lėktuvo priartėjo Lenkijos naikintuvas, sargybai teko pademonstruoti ginkluotę, ir "svečias" pasišalino. Tačiau svarbiausia, kad Rusijos karinės aviacijos lėktuvų susidūrimai tiek su NATO lėktuvais, tiek su JAV kariniais laivais Baltijos regione tapo kasdienybe.
Galima teigti, kad Baltijos jūra tampa strateginiu sąlyčio tašku, o tai reiškia, kad karinio kontakto tikimybė didėja. Buvęs Amerikos ambasadorius Rusijoje ir NATO Generalinio sekretoriaus pavaduotojas Alexanderis Vershbow pažymėjo, kad šiuo metu situacija yra blogesnė, negu karščiausiais Šaltojo karo metais, nes nėra sutartų elgesio ir nesutarimų sureguliavimo taisyklių. Dar labiau įtampą didina žiniasklaida, kuriai reikia sensacijų.
Tačiau, jei pažvelgtume į tai, kas vyksta, be emocijų, aiškėja, kad viskas, kas atrodo nauja, yra tik gerai pamiršta sena.
Nieko naujo
Tiems, kas negyveno Šaltojo karo laikais, šiandien iš tiesų sunku priprasti prie naujų realijų. Jie užaugo su mintimi, kad globali dviejų sistemų konfrontacija baigėsi. O dabar ji atsinaujino, ir su tuo sunku susitaikyti, pirmiausia, psichologiškai.
Įsivaizduokime, kad į mūsų laikus persikels kažkas iš devintojo praėjusio amžiaus dešimtmečio su sąlyga, kad TSRS vis dar egzistuoja. Mes papasakosime jam apie minėtus incidentus virš Baltijos jūros, o jis, greičiausiai, net nesupras, kas mums taip kelia nerimą.
Tai būtų žmogus, kuris, pavyzdžiui, pergyveno Karibų krizę, kai galėjo prasidėti (bet neprasidėjo) branduolinis konfliktas, ir Vietnamo karą, kuriame TSRS priešlėktuvinės gynybos kompleksai numušinėjo JAV lėktuvus, bet tai neatvedė prie tiesioginės karinės Amerikos ir Sovietų Sąjungos konfrontacijos.
Tokiu būdu, dabartiniai ginčytini epizodai tiek Baltijos regione, tiek Sirijoje, bent jau kol kas, atrodo kaip rutina, jeigu pasitelktume ne dvidešimt pirmo amžiaus, o sugrįžusio Šaltojo karo logiką. Bet tai nereiškia, kad pagrindo nerimui nėra.
Jeigu kažkas atsitiks
Ar gali atsitikti taip, kad kitą kartą Rusijos naikintuvas, pamatęs NATO lėktuvą prie savo vado orlaivio arba žvalgybinį Aljanso lėktuvą Rusijos oro erdvėje (tegul ir netyčia į ją įskridusį), paleis raketą? Gali.
Tačiau ramina faktas, jog kariškiai dažnai yra atsakingesni už politikus ir puikiai supranta savo veiksmų pasekmes, nors dažnai kaltinami noru pakariauti ir įrodyti savo pranašumą. Būtent todėl situacijoje su Sergejaus Šoigu skrydžiu Rusijos naikintuvas parodė ginkluotę, o lenkų pilotas viską suprato, ir tik žiniasklaida išpūtė problemą (panašiai kaip Sirijos atveju sakoma, kad tuoj Rusija ims numušinėti JAV naikintuvus).
Pagaliau, prisiminkime ir istoriją su rusų kariniu lėktuvu, kurį numušė NATO narė Turkija. Viena vertus, tai rodo, kad priešpriešos zonoje kovinis kontaktas gali įvykti. Kita vertus, Rusija nepuolė Turkijos (sankcijos — ne karas). Reiškia, net jeigu Baltijos regione bus numuštas Rusijos ar NATO naikintuvas, nebūtinai iš karto prasidės karinis konfliktas.
Be abejo, jis gali prasidėti. Tačiau manytina, kad abi pusės, suprasdamos atitinkamų radikalių veiksmų pasekmes, pasistengs išspręsti problemą kitaip — pavyzdžiui, sukurti komisiją ir išsiaiškinti, kas ir kodėl įvyko, nubausti kaltuosius ir kompensuoti padarytą žalą (gal net atsiprašyti, kaip tai padarė Turkijos prezidentas).
Trumpai sakant, žinoma, nemalonu, kad karinė įtampa Baltijos regione auga, nes jeigu pirmame veiksme ant sienos kabo šautuvas, paskutiniame jis gali iššauti. Tačiau kol kas situacijos nereikėtų pernelyg dramatizuoti — Šaltojo karo laikais buvo dar "karščiau", bet pusės susitvardė. Tiesiog įdomu, kiek dar turi įsitempti styga, kad šalys suprastų, jog laikas groti susitaikymo maršą?
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone.
