Skirtingos partijos — bendri ketinimai
Populiariausias kandidatas, Dalia Grybauskaitė, pagal įstatymą negali kelti savo kandidatūros į šį postą, ir visiems kitiems atsiveria galimybių langas. Tuo pačiu metu per pastaruosius dvejus prezidento rinkimus, 2009-aisiais ir 2014-aisiais, socialdemokratų kandidatai užimdavo antrą vietą, žymiai nusileisdami nepartinei Grybauskaitei, tačiau aplnekdami visus kitus pretendentus.
Bet kokioms rinkimų kampanijoms, žinoma, reikia ruoštis iš anksto. Geriausias būdas partijai su socialdemokratine orientacija pareikšti apie save — banyti padaryti Lietuvą labiau socialiai orientuota, atrasti problemas socialinėje srityje ir pabandyti jas išspręsti iki rinkimų, kad būtų su kuo eiti stipraus konkurento fone, kuris šiandien dominuoja politiniame šalies gyvenime — Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS).
Savo ruožtu, valstiečiai puikiai supranta priešrinkiminį "išsidėstymą" ir konkurentų ketinimus, todėl bando blokuoti socdemų pastangas — savo koalicijos partnerius ir tuo pačiu metu — realius varžovus, kurie svajoja apie revanšą.
Į kelią su nebrangiu maistu
Klasikinis tokių socialdemokratų pastangų pavyzdys ir jų konkurentų iš LVŽS atsakomieji veiksmai yra aukštos maisto produktų kainos, kurios verčia eilinius piliečius ir net aukštus pareigūnus, tokius, kaip premjeras Saulius Skvernelis, vykti pigaus maisto į Lenkiją ir Latviją.
Klausimas tikrai svarbus gyventojams, ir jie "balsuoja kojomis", vykdami į užsienį apsipirkti. Tik Lenkija 2016-aisiais uždirbo iš Lietuvos pirkėjų 330 milijonų eurų per metus — tai tik tie pinigai, kuriuos sugebėjo suskaičiuoti lenkų statistai pagal pirkinių apmokėjimo kvitus lietuvių banko kortelėmis.
Kaip ne keista, prie to prisideda ir darbo užmokesčio augimas — per ketvirtąjį 2016-ųjų ketvirtį vidutinis darbo užmokestis šalyje sudarė 822,8 eurų, padidėjęs, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2015 metais, 15,2%. Todėl kelionės į kaimynines šalis nusipirkti maisto produktų už prieinamą kainą klausimas jau neatlieka svarbaus vaidmens.
Socdemai daro pirmą ėjimą
Siekdami įgyti didesnį populiarumą naudodami gyventojų, priverstų pirkti maisto produktus užsienyje, nepasitenkinimą, socialdemokratai naudoja spaudimą savo konkurentams, reikalaudami imtis priemonių sumažinti maisto produktų kainas Lietuvos rinkoje. Tam jie siūlo, visų pirma, įvesti lengvatinį pridėtinės vertės mokestį (PVM).
Bendras PVM tarifas Lietuvoje — 21%, o lengvatinis PVM taikomas tik eilei produktų, įskaitant knygas ir žurnalus. Tuo pačiu metu daugelyje Europos šalių sukaupta teigiama lengvatinio PVM maistos produktams įvedimo patirtis. Visų pirma, Vokietijoje ir Lenkijoje lengvatinio PVM maistui praktika privedė prie gyventojų iš šalių-kaimynių "piligrimystės" į vokiečių ir lenkų parduotuves.
Nauja diskusija šia tema Lietuvoje prasidėjo šiomis dienomis. Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis neigiamai pasisakė apie socialdemokratų pasiūlymą sekti Vokietijos ir Lenkijos pavyzdžiu. Jo nuomone, tai nepadės sumažinti kainų. Efektą gali atnešti tik auganti konkurencija ir tolimesnis algų augimas. Tačiau socialdemokratų atstovas — buvęs ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, kuris, beje, buvo 2009-ųjų prezidento rinkimų kandidatas — mano, kad lengvatinio PVM tarifo įvedimas gali padėti, o pradėti galima nuo kainų mėsai, paukštienai ir jų produktams.
Abejotina lengvata
Ar tikrai lengvatinio PVM įvedimas padės išspręsti aukštų kainų maisto produktams problemą?
Atsižvelgiant į dabartinę prekybos aplinką Lietuvoje — vargu. Konkurencija yra per maža, rinka neatrodo patraukli rimtiems žaidėjams Europoje, palikusiems ją vietiniams gamintojams ir mažmenininkams, kurie renkasi gauti savo pelną padidėjus algoms keldami maisto produktų kainas.
Jų motyvus galima suprasti — darbo užmokesčio augimas reiškia ir sąnaudų žemės ūkio įmonėms ir parduotuvių personalui augimą, o esant žemai lietuviškos rinkos talpai kainų mažinimas gali privesti tik prie pajamų sumažėjimo.
Taip pat akivaizdu, kad LVŽS siekis sustiprinti savo poziciją artėjančiuose prezidento rinkimuose taip pat trukdys socialdemokratų bandymo įvesti lengvatinį PVM maisto produktams sėkmei.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone.
