Garsus pareiškimas nuskambėjo pirmadienį, po Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Liberalų frakcijos bei šios partijos Vilniaus skyriaus prezidiumo narių posėdžio.
Pranešime spaudai sakoma, kad toks radikalus sprendimas priimtas, "siekiant greitesnių bei efektyvesnių sprendimų Vilniuje". Vilniaus meras Remigijus Šimašius Vilniaus miesto savivaldybės taryboje viešai pavadino konservatorių frakciją "inkaru", kuris lėtina "laivo" "Vilnius" judėjimą. Nejau dešimtmetė Lietuvos liberalų ir konservatorių "draugystė" pasibaigė?
Primename, kad glaudus dviejų partijų politinis bendradarbiavimas prasidėjo 2008 metais, kai konservatoriai laimėjo parlamento rinkimus ir pakvietė liberalus į valdančiąją koaliciją. Liberalų lyderis — tuo metu Eligijus Masiulis — užėmė susisiekimo ministro postą, o dabartinis partijos vadovas — Vilniaus meras Remigijus Šimašius — buvo teisingumo ministras konservatorių ir liberalų vyriausybėje.
Darniai šios dvi partijos dirbo ir opozicijoje, kai Vyriausybei vadovavo socialdemokratas Algirdas Butkevičius (2012-2016 metai). Eilinės konservatorių pergalės 2016 metų rinkimuose į Seimą atveju visi apžvalgininkai pranašavo šių dviejų partijų aljanso tęsinį. Bet po pergalės 2015-ųjų savivaldybių rinkimuose liberalai tapo populiariausia partija Lietuvoje. Vilniuje liberalai iškovojo įtikinamą pergalę, o konservatorius pakvietė tik į antraeilius vaidmenis valdančiojoje koalicijoje.
Liberalų reitingai viršijo skalės rodmenis, ir visai įmanoma, kad ligi 2016-ųjų parlamento rinkimų konservatoriai su liberalais galėjo galutinai susikeisti vaidmenimis. "Jaunesniojo brolio" vaidmuo būsimoje valdančiojoje koalicijoje, dabar jau Seime, galėtų atitekti konservatoriams.
Tačiau 2016 metų pavasarį virš liberalų galvų netikėtai sugriaudė griausmas. Partijos pirmininką E. Masiulį specialiosios tarnybos pagavo imantį didelį kyšį. Korupcijos skandalas akimirksniu nušlavė liberalus nuo lyderio pozicijos politinių partijų reitinge. Daugelis apžvalgininkų pradėjo kalbėti apie tai, kad partija netgi nepateks į naujojo šaukimo Seimą. Politiniame olimpe vėl įsiviešpatavo įprasta Lietuvai konservatorių ir socialdemokratų dvivaldystė, kuriuos, tiesa, spaudė nauja jėga — "valstiečiai", vadovaujami Ramūno Karbauskio. Tačiau jie, ekspertų nuomone, negalėjo rimtai išklibinti Lietuvoje susiklosčiusios konservatorių ir liberalų valdymo paeiliui praktikos. Liberalus apskritai ketino "utilizuoti".
Bet R. Šimašiui kartu su liberalų sąjūdžio senbuviu Eugenijumi Gentvilu pavyko per pusmetį minimizuoti žalą partijos įvaizdžiui, sukeltą korupcijos skandalu. Rinkimuose partija gavo 14 mandatų ir ruošėsi vėl prisijungti prie konservatorių, kurie pirmojo rinkimų turo daugiamandatėse apygardose pasiekė pergalę ir jau ruošėsi formuoti valdančiąją koaliciją ir dalinti ministrų portfelius.
Visas kortas, kaip žinoma, supainiojo R. Karbauskio partija, kuri užėmė deputatų kėdžių daugumą Seime. Valdančiąją koaliciją jie sudarė su trečią vietą užėmusiais socialdemokratais — pastariesiems atiteko neįprastas jiems "jaunesniųjų" vaidmuo koalicijoje ir tik trys iš 14 ministrų portfelių. Apsiprasti su tokiu vaidmeniu socialdemokratai nesugebėjo ir šių metų rudenį paskelbė pasitraukiantys iš valdančiosios koalicijos. Tiesa, "santuokos" nutraukimas su "valstiečiais" dar nėra oficialiai įteisintas. Politikai ketina tai padaryti artimiausiomis dienomis.
Kitame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje bus įformintos ir liberalų "skyrybos" su konservatoriais valdančiojoje sostinės koalicijoje.
Dvi valdančiųjų koalicijų politinės krizės — Lietuvos ir Vilniaus — sutapo laiku. Ar atsitiktinai? Politiniuose kuluaruose jau kalbama apie artėjantį revoliucinį galios persiskirstymą ir pirmą kartą per šiuolaikinės istorijos metus — galimą Seimo paleidimą ir priešlaikinius rinkimus.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone.
