Valdančiosios koalicijos žlugimas ir socialdemokratų pasitraukimas
Rugsėjo pabaigoje socialdemokratų partija priėmė sprendimą pasitraukti iš valdančiosios koalicijos su "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga". Oficialia tokio radikalaus žingsnio priežastimi tapo susitarimas tarp "valstiečių" ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų dėl urėdijų reformos palaikymo mainais į 9% PVM lengvatą šildymui.
Po koalicijos žlugimo kilo klausimas dėl trijų ministrų portfelių, kuriuos gavo socialdemokratai. Mindaugas Sinkevičius nedelsdamas paliko ūkio ministro postą. Tačiau, kitaip nei Sinkevičius, nepartiniai teisingumo ministrė Milda Vainutė ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius liko eiti savo pareigas. Pastarasis iškart po Socialdemokratų partijos sprendimo parašė pareiškimą dėl pasitraukimo iš partijos. Kalbant apie pačią partiją, LSDP frakcija pakeitė pavadinimą į Lietuvos socialdemokratų darbo partiją. Kai kurie šios frakcijos nariai pasitraukė iš jos ir atkūrė Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakciją.
Mokestis už monopolį ir 28 mln eurų bauda "Lietuvos geležinkeliams"
Europos Komisija Latvijos prašymu spalį skyrė valstybės valdomai bendrovei "Lietuvos geležinkeliai" 27,87 milijonų eurų baudą už tai, kad ji apribojo konkurenciją, 2008 metais išardžiusi bėgius iš Mažeikių į Rengę Latvijoje, ir įpareigojo atstatyti demontuotą ruožą. Lietuva 19 kilometrų ilgio bėgių kelio atkarpą išardė dėl remonto, kuris dar nebaigtas iki šiol. Demontavimas paveikė Latvijos tranzitinius pervežimus, o Klaipėdos uostas, priešingai, padidino krovinių apyvartą. Dabar trumpiausias kelias nuo Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos iki Latvijos ir Estijos uostų eina Lietuvos teritorija.
"Lietuvos geležinkelių" direktorius Mantas Bartuška pranešė, kad bendrovė apskundė baudą, bandydama sumažinti jos dydį, o taip pat pabrėžė, kad bendrovė turi finansinį rezervą, iš kurio bus mokama bauda. "Lietuvos geležinkelių" vadovas taip pat pažadėjo, kad bendrovė atstatys išmontuotą kelio ruožą. Iki sausio vidurio bendrovė ir Europos Komisija patvirtins ruožo atstatymo projektą. Tikimasi, kad šie darbai truks apie dvejus metus ir kainuos Lietuvai 20 milijonų eurų. Tačiau Bartuška tikisi, kad šias išlaidas pavyks sumažinti.
Užjūrio energija ir pirmasis SGD krovinys iš JAV
Spalio mėnesį Klaipėdoje buvo atidaryta suskystintų gamtinių dujų (SGD) paskirstymo stotis, kuri yra skirta gamtinėms dujoms tiekti ir skirstyti Baltijos regione ir švaresnio kuro laivybai bei sunkiesiems sunkvežimiams naudoti. Vokietijos kompanija "PPS Pipeline Systems" kartu su Čekijos partneriu "Chart Ferox" pradėjo Klaipėdos stoties statybą 2016 metais. SGD ir naftos produktų terminalų operatorius "Klaipėdos nafta" užbaigė projektą. Papildomų lėšų statybai skyrė Europos Sąjunga. Klaipėdos SGD stotis susideda iš penkių iki tūkstančio kubinių metrų dujų talpyklų ir, pagal techninį planą, gali būti padidinta iki 10 tūkstančių kubinių metrų.
Rugpjūtį pirmą kartą nedidelio SGD kiekio pristatymą Klaipėdoje realizavo bendrovė "Shell" — kaip dujų paskirstymo stoties bandymą. Gruodžio mėnesį iš Norvegijos į Klaipėdos uostą dujų gabenimo laivas "Arctic Discoverer" atgabeno suskystintų gamtinių 140 tūkstančių kubinių metrų tūrio dujų krovinį. Preliminariais duomenimis, šiais metais Lietuva sunaudojo apie 22 milijonus MWh dujų. Anksčiau tapo žinoma, kad Europos Sąjunga neįtraukė nė vienos iš Baltijos šalių į SGD infrastruktūros projektų sąrašą. Vilnius pasiūlė, kad Ryga ir Talinas prisijungtų prie Klaipėdos SGD terminalo projekto ir taptų regioniniu, tačiau jie atsisakė.
Nuosavos raketų pajėgos ir NATO karinio biudžeto standartai
Spalio pabaigoje Krašto apsaugos ministerija ir Norvegijos kompanija "Kongsberg" pasirašė sutartį dėl vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos NASAMS (National Advanced Surface-to-Air System) pirkimo Lietuvos kariuomenei. Per ateinančius trejus metus Vilnius Norvegijos sistemoms įsigyti ir prižiūrėti turės skirti daugiau kaip 110 milijonų eurų. Sutartį pradėjo rengti dar prieš dvejus metus, kai valdė socialdemokratų Vyriausybė, tačiau pasirašyti ją pavyko tik šiemet. Vilnius tikisi, kad NASAMS kompleksai užpildys oro gynybos spragą — tai yra viena iš silpniausių vietų užtikrinant respublikos saugumą. Tačiau Rusijos ekspertai mano, kad realaus pavojaus atveju šios sistemos bus "figos lapelis" Lietuvai.
Gruodžio pabaigoje Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė 2018 metų valstybės biudžeto projektą, kuriame gynybos poreikiams skiriami 2% nuo šalies BVP — apie 770 milijonų eurų. Būtent tiek procentais JAV reikalauja skirti NATO poreikiams. Lietuva pagal išlaidas gynybai tapo lydere Baltijos šalyse. Pasak ekspertų, jaunieji Baltijos europiečiai bando atrodyti solidžiau nei vyresni partneriai, tačiau tai neįmanoma.
"Aiškinamosios" lentelės šalia paminklų Tarybų Sąjungos kariams ir karas su istorija
Antroje praeinančių metų pusėje Lietuvoje prasidėjo nauja kova prieš sovietinius paminklus. Spalio pabaigoje Biržų rajono administracijos atstovai savo iniciatyva šalia paminklų Tarybų Sąjungos kariams pastatė "aiškinamąsias" lenteles. "Paaiškinimuose" nurodyta, kad "sovietinio laikotarpio ideologiniai užrašai neatitinka istorinės tiesos".
Vietos pareigūnai paaiškino tai, bandydami atstatyti "istorinį teisingumą".
Ši iniciatyva iškart sukėlė diplomatinį skandalą. Rusijos ambasada "aiškinamųjų" lentelių pastatymą pavadino bjauriu aktu, pažeidžiančiu karių, gynusių Lietuvos žmones nuo nacių, atminimą. Rusijos ambasada Lietuvoje priminė, kad užrašai ant paminklų rusų ir lietuvių kalbomis skelbia: "Amžina šlovė didvyriams, žuvusiems už mūsų Tėvynės laisvę ir nepriklausomybę", ir juose nėra nė vieno neteisingo žodžio. Tada Biržų rajono meras sustabdė lentelių statymą ir mero pavaduotojos, kurios iniciatyva ir buvo pastatytos lentelės, veiksmus pavadino savivale.
"Kremliaus propaganda" ir skandalas su Juozu Statkevičiumi
Spalio mėnesį žymus Lietuvos drabužių dizaineris Juozas Statkevičius davė išskirtinį interviu Sputnik Lietuva, kuris sukėlė didelį rezonansą Lietuvos visuomenėje. Interviu Statkevičius pasisakė apie svarbiausias šalies problemas, tarp jų apie masinę lietuvių emigraciją ir valdžios institucijų nesugebėjimą imtis kokių nors veiksmų, kad ją sustabdytų. Taip pat Statkevičius išreiškė meilę Rusijai ir pasirengimą bendradarbiauti su savo kolegomis iš Rusijos.
Paviešinus interviu Sputnik tinklalapyje dizainerį užgriuvo kritikos lavina jo gimtojoje šalyje. Žiniasklaida ir socialinių tinklų vartotojai kaltino jį tuo, kad jis sutiko pasikalbėti su "Kremliaus ruporu" ir galiausiai pavadino jį "nenaudingu Lietuvai idiotu". Pats Statkevičius neišlaikė spaudimo ir pareiškė, kad nežinojo, su kokia žiniasklaida jis kalba. Sputnik Lietuva paviešino garso įrašą, kuriame girdėti, kaip Sputnik autorius prisistatė, kokius klausimus uždavė ir kokius atsakymus gavo.
"Miškų cenzūra" prieš Rūtą Vanagaitę
Rudenį Lietuvoje kilo dar vienas skandalas, susijęs su menininkais — šį kartą šmeižiama buvo rašytoja Rūta Vanagaitė dėl savo pasisakymo apie Lietuvos "partizanų" vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą. Rašytoja pareiškė, kad surinko skandalingų faktų apie "partizaną". Paaiškėjo, kad Ramanauskas-Vanagas galėjo būti KGB šnipas, palaikyti Tarybų režimą ir išduoti savo bendražygius, o taip pat galėjo būti prisidėjęs prie žydų žudynių Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metu. Po to leidykla "Alma Littera" nutraukė bendradarbiavimą su rašytoja, o visos jos knygos buvo išimtos iš prekybos.
Europos žydų kongresas (EJC) pasmerkė išpuolius prieš Vanagaitę ir paragino Lietuvos Vyriausybę ir politinį elitą "rimtai išnagrinėti lietuvių vaidmenį nacių okupacijos metu, sustabdyti šlovinimą tų, kurie bendradarbiavo su naciais ir aktyviai dalyvavo Lietuvos žydų nužudyme".
Pokalbio su Sputnik Lietuva metu Vanagaitė pabrėžė, kad nepaisant visų išpuolių ji nesiruošia tylėti ir kalbės tiesą — net ir ne visada malonią — apie Lietuvos istoriją.
Kova už Gedimino kalną ir valstybės lygio ekstremali situacija
Lietuvos Vyriausybė paskelbė, kad nuo gruodžio 30 dienos dėl Gedimino kalno nuošliaužų skelbiama valstybės lygio ekstremali situacija. Ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadove paskirta kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson. Ekstremalios situacijos režimas leis supaprastinti kalno sutvarkymo procesą, ir, jei kils kritinė situacija, leis pritraukti avarines tarnybas, policiją ir kariuomenę. Kalnui sutvarkyti prireiks penkerių metų, tačiau anksčiau vyriausybė žadėjo baigti darbus per dvejus metus. Valdžios įstaigos ketina skirti dar 5-7 milijonus eurų šlaitams stiprinti ir pasirengti žiemos laikotarpiui. Anksčiau Lietuvos valstybės simboliui tvarkyti buvo skirta apie 3 milijinus eurų.
Pirmosios nuošliaužos Gedimino kalne dėl stiprių liūčių susidarė 2016 metais. Per šį laikotarpį nuo jų nukentėjo beveik visi šlaitai. Dabar kalnas uždarytas lankytojams, jo teritorijoje prasidėjo restauravimo darbai. Jau įrengti specialūs stogai, kurie apsaugo Gedimino bokštą ir Lietuvos kunigaikščių rūmus nuo lietaus. Siekiant atsikratyti nepageidaujamo vandens kalvose, buvo įrengta drenažo sistema. Planuojama, kad iki kitų metų pavasario šiaurės vakarų kalno šlaitas bus visiškai atstatytas.
Karai eteryje ir televizijos kanalo "TVCi" draudimas
Lietuvos radijo ir televizijos komisija spalio pradžioje šešiems mėnesiams uždraudė retransliuoti Rusijos televizijos kanalą "TVCi". Komisija teigia, kad programoje "Teisė žinoti" birželio 10 dieną neva buvo transliuojama informacija, pažeidžianti Lietuvos visuomenės informavimo įstatymą, taip pat eteryje Komisija pamatė etninės neapykantos kurstymo ir šaukimo į karą ženklus. Taip Lietuvos ekspertai įvertino LDPR lyderio Vladimirio Žirinovskio pareiškimus apie Ukrainą ir Padniestrę.
Nerandantis sau vietos "Vytis", arba kam Lukiškių aikštėje "partizanų bunkeris"
Šie metai buvo nelengvi Lietuvai istorinių klausimų požiūriu. Net balsavimas už paminklą pagrindinėje Vilniaus Lukiškių (buvusioje Lenino) aikštėje nebuvo sklandus. Kultūros ministerija paskelbė konkursą Lukiškių aikštėje memorialo, turinčio vienijančią reikšmę visiems respublikos gyventojams, pastatymui. Tačiau laimėtoju buvo pripažinta ne skulptūra "Vytis", kaip daugelis tikėjosi, bet architekto Andriaus Labašausko projektas. Pagal jo sumanymą, paminklas atrodys kaip kalva, primenanti "partizanų" bunkerį.
Uoliausiais projekto-nagalėtojo kritikais tapo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir Seimo deputatai. Paveldosaugininkai pareiškė, kad "bunkerio" projektas gali pakeisti aikštės lygų reljefą, o to negalima leisti, nes ji įtraukta į kultūros paveldo registrą. Parlamentarai savo ruožtu jau iš anksto priėmė įstatymą dėl Lukiškių aikštės tvarkymo ir memorialo "Vytis" įrengimo. Akivaizdu, kad politiniai mūšiai dėl paminklo tęsis ir 2018 metais. Pagal planą memorialas turi būti pastatytas iki kitos žiemos pradžios. Kultūros ministerija paminklo statybai skirs apie 500 tūkstančių eurų.
