VILNIUS, sausio 30 — Sputnik. Lietuva, Latvija ir Estija nepadės viena kitai karinio konflikto atveju, nepaisant visų susitarimų, o "Baltijos vienybė" egzistuoja tik politikų pokalbiuose, bet ne realybėje, rašo portalas "Rubaltic" su nuoroda į Lietuvos karinį ekspertą, Tarptautinio gynybos ir saugumo centro analitiką Tomą Jermalavičių.
Tokias prielaidas jau kelerius metus patvirtina trijų Baltijos valstybių santykių istorija, kurios visus šiuos metus veikia pagal principą "savi marškinėliai yra arčiau kūno". Nepakankamas integracijos laipsnis yra pastebimas daugelyje sričių, tarp jų ir gynybos, tačiau jį maskuoja antirusiškos politikos bendrumas ir išorinis valdymas iš Briuselio ir Vašingtono.
Pasak Jermalavičiaus, bendradarbiavimo gynybos srityje iniciatyva priklauso ne tiek Baltijos respublikoms, kiek NATO.
"Pasirodo, kad garsiioji "Baltijos vienybė" egzistuoja tik iš baimės prieš Rusiją. Ji išoriškai sukuria "didžiosios politikos" bendrumą, susietą su tais pačiais įpareigojimais, kuriuos diktuoja užsienis, įgyvendinant "Rusijos atgrasymo" strategiją", — teigiama straipsnyje.
Būtent dėl noro atsiskirti ir siekti savo interesų Baltijos šalyse žlunga ir bendrieji ekonominiai projektai. Dabar Lietuva, Latvija ir Estija yra tarpusavyje susijusios tik tarybinės infrastruktūros sąskaita.
Būtent dėl veržimosi "traukti antklodę į savo pusę" žlugo ir Visagino atominės elektrinės, ir Klaipėdos SGD terminalo projektas. Pirmuoju atveju Latvija ir Estija atsisakė investuoti į atominę elektrinę Lietuvos teritorijoje. Antruoju atveju Ryga ir Talinas atsisakė pirkti suskystintas gamtines dujas iš Lietuvos už kainą, didesnę nei Rusijos dujų. Dėl to SGD terminalui "Independence" nesuteiktas regioninio projekto statusas, ir jis liko be ES finansavimo. Dėl to Lietuva patyrė nuostolių.
Be to, Ryga ir Talinas neskuba vienytis su Vilniumi ir prieš kitas valstybes (išskyrus Rusiją). Lietuva nesugebėjo suburti regioninės koalicijos prieš Baltarusijos atominę elektrinę. Kol Lietuvos valdžia klykia apie "antrąjį Černobylį", Latvija reaguoja į atominės elektrinės statybą Astrave ramiai: ji tikisi gauti dalį Baltarusijos krovinių srauto į savo uostus.
Net dėl "Rail Baltica" geležinkelio projekto trunka ilgametis ginčas: trys respublikos negali susitarti, kurioje iš jų turėtų būti būstinė — nes būtent šioje šalyje ir liks pagrindinis pelnas.
Tačiau nereikia galvoti, kad viena Lietuva kovoja už "Baltijos vienybę", o Latvija ir Estija atiduoda pirmenybę godumui ir saviizoliacijai.
"Kalbant apie savo interesus, Lietuva pati yra pasirengusi draskyti infrastruktūros ryšius su kitomis Baltijos šalimis", — rašo "Rubaltic".
Būtent Lietuva išardė geležinkelį į Latviją, kad visa Mažeikių naftos perdirbimo produkcija būtų eksportuojama tik per Klaipėdą, o Latvijos Ventspiliui nieko netektų. Taigi, kad atsikratytų konkurento, Lietuva yra pasirengusi išardyti net geležinkelio bėgius.
Tik vienas tikslas geba suvienyti Baltijos valstybes — bendras pinigų "išmušimas" iš vakarų sąjungininkų, pavyzdžiui, apsisaugoti nuo "Rusijos agresijos". Vilnius, Ryga ir Talinas nieko prieš gauti lėšų iš Europos Sąjungos ir jas pasidalinti.
Išeina, kad Baltijos šalis vienija ne bendra istorija ir ne kultūrinis ir geografinis artumas, o Rusija. Būtent ji apjungia Lietuvą, Latviją ir Estiją į Pabaltijį ir suteikia jam geopolitinės vertės.
