VILNIUS, vasario 12 — Sputnik. Baltijos valstybės primena pavydžias seseris — jos turi nelabai daug bendrų pozicijų, o kai kuriose sferose kyla arši konkurencija, rašo Girts Kasparans leidiniui "Latvijas Avize".
Mitas apie Baltijos tautų broliją
Apžvalgininkas Artūras Račas rašė, kad teiginys apie vieningus lietuvius ir latvius yra tikras mitas, kuris išliko dar nuo tarybinių laikų. O skirtumai, pavyzdžiui, tarp lietuvių ir estų išvis labai milžiniški — ir kultūros, ir tikėjimo, ir kalbos atžvilgiu.
Jau nuo 1920-1930 metų nesiklostė Baltijos šalių bendradarbiavimas, rašo straipsnio autorius. Lietuva, Latvija ir Estija visuomet laikė savo priešu kokią nors užsienio šalį, todėl 1934 metais įsteigta Baltijos Antanta taip ir liko tik projektu bei netapo tikra karine sąjunga.
Žlugus TSRS greitai dingo ir euforija dėl Baltijos tautų draugystės, rašoma straipsnyje. Pasirodė, kad kiekviena sesuo turi skirtingą požiūrį į plėtros kryptį. Be to, kilo sunkumų dėl skirtingų nesutarimų.
Dabar Baltijos valstybės varžosi dėl palankiausios užsienio investuotojams ekonomikos.
"Šiuo metu Baltijos šalių bendradarbiavimas virto abipuse konkurencija. Aš nematau didelių skirtumų tarp mūsų valstybių, tačiau nėra ir didelio noro vystyti glaudų bendradarbiavimą", — pabrėžia Račas.
"Rusijos agresijos" baimė
"Latvijos Europos judėjimo" prezidentas Andris Gobinjš pabrėžė, kad "Baltijos šalys prašė viena kitos pagalbos tik "svarbiais klausimais", pavyzdžiui, kai kovojo už narystę ES ir NATO".
Taigi, apibendrina autorius, šiuo metu pagrindinis suvienijantis jas veiksnys — tai "Rusijos agresijos" baimė, kuri atsirado po 2014 metų įvykių Ukrainoje.
Alternatyviu susivienijimo pretekstu gali tapti dideli bendri projektai, pavyzdžiui, "Rail Baltica" statybos, teigia Rytų Europos politikos tyrimo centro vadovas Andis Kudors. Tačiau autorius primena, kad pastaruoju metu auga nesutarimai tarp šalių ir kyla susirūpinimas dėl projekto ateities.
Europarlamentaro Artiso Parikso teigimu, Baltijos šalių gebėjimą bendradarbiauti nulems tai, kaip jos sugebės išnaudoti Europos ir pasaulio partnerių pasitikėjimą.
NATO didina karinį buvimą Rytų Europoje ir aiškina tai "Rusijos agresijos sutramdymu". 2016 metais Baltijos šalyse ir Lenkijoje buvo dislokuoti tarptautiniai batalionai.
Maskva ne kartą pareiškė, kad Rusija nieko nepuolė ir neketina pulti, o NATO tiesiog pasinaudoja galimybe, kad dislokuotų daugiau karių prie Rytų Europos sienos.
