Štai ištisus penkerius metus kaprizingoji prezidentė nė pažvelgti nenorėjo Varšuvos pusėn. Atitinkamai ir nacionalistinė Lenkijos valdžia atsidėkodavo tokia pat arogancija.
Ir staiga trims dienos į Vilnių atvyko šios Europoje prieštaringai vertinamos mūsų kaimyninės šalies vadovas Andrzejus Duda. Grybauskaitė glėbesčiuojasi su juo, čiulba ulba pasakaites apie tai, kaip ji greit išspręs lenkų mažumos problemas, kaip ji gins Lenkiją nuo piktų Briuselio biurokratų. Duda atsako jai tokiu pat meilės kupinu žvilgsniu ir visai neaštrina lenkų mažumos temos, skirtingai nuo savo pirmtakų.
Kas gi pasikeitė?
O gi štai kas. Grybauskaitė jau priversta mąstyti, ką gi ji veiks, kai po metų ir keletos mėnesių pasitrauks iš prezidentūros rūmų, išbuvusi juose 10 metų. Lietuvoje ją besąlygiškai remia tik viena konservatorių partija. Kitos politinės jėgos jos aiškiai nemėgsta už jos klastingą charakterį. (Rėmė dar liberalai, tačiau po korupcijos skandalų jie palaipsniui išnyksta kaip įtakinga jėga).
Su tokia menka politinio elito parama Grybauskaitė negali tikėtis naujų aukštų postų Lietuvoje. Kurti naują politinę jėgą ji vargu ar ryšis, nes tada ji suskaldytų konservatorių elektoratą, savo pagrindinę rinkiminę bazę.
Vadinasi, belieka planuoti europinę ar tarptautinę karjerą. Tam irgi reikia sąjungininkų. Kur jų rasti? Realiausia jų susiieškoti Europoje, kurios elitas Grybauskaitę bent kažkiek pažįsta (juk už Europos ribų ją gerai žino nebent Amerikoje ir… Rusijoje).
Kurioje Europos dalyje Grybauskaitė bent truputėlį gerbiama? Tikrai ne Pietų ir ne Vakarų Europoje, kur daugelis yra nepatenkinti sankcijų karu su Rusija ir Grybauskaitės maniera vis šliūkštelti alyvos į ugnį.
Belieka Šiaurės ir Rytų Europa ir ypač didžiausia šio regiono šalis Lenkija. Iš pastarųjų Grybauskaitės veiksmų panašu, kad ji nutarė įsikibti į šią valstybę kaip į naują lokomotyvą jos tolesniai politinei karjerai. Juk Lenkija turi ne tik stambią teritoriją, bet ir stambią ekonomiką, o kartu ir nemenkų ambicijų Europos arenoje. Be to, ją remia Amerika, kuriai naudinga, kad Vokietijos įtaką Europoje atsvertų ir ribotų Lenkija.
Bet ir Duda atskubėjo pas mus, reikalo prispaustas. Mat Lenkijos valdžia prisidirbo. Iš pradžių pajungė sau teismus. Dabar teisėjų skyrimą kontroliuoja ne teisėjų savivaldos taryba, o vyriausybės skirtas žmogus. Lygiai taip pat suvaržyta valstybinė televizija ir radijas, kuriems dabar vadovauja valdančiosios partijos atstovai.
Varšuva aiškiai pažeidė ES taisykles. Pamynė demokratiją. Ir Briuselis dabar teisėtai nori suvaržyti Lenkijos balsavimo Briuselyje teises. "Ne, mes neleisime skriausti lenkų!" — patetiškai pareiškia naujai iškepta lenkų gerbėja Grybauskaitė. "Mes prieš grubios jėgos panaudojimą prieš Lenkiją!"
Panele Grybauskaite, niekas nesiruošia prievartauti nei lenkų, nei Jūsų (net jei Jūs slapta to tikėtumėtės…), jei staiga ir Jūs sumanysite laužyti ES taisykles. Tiesiog iš anksto įspėkite ir ramiai išstokite iš ES. Norite būti šiame klube ir gauti jo finansinę paramą? Tada elkitės pagal jo standartus.
Norite plikbajoriškai savivaliauti? Na, ką gi, Jūsų valia, bet tada susikraukite daiktus ir drožkite kur nors kitur. Tik nerėkite, kad kažkas naudoja jėgą prieš Jus ar lenkus, kaip Jūs neseniai tėškėte. Tiesiog racionalūs Vakarų europiečiai imasi teisinių priemonių prieš neteisėtus Lenkijos veiksmus.
Panas Duda taip pat atskubėjo į Vilnių gerai viską apskaičiavęs. Prisidirbusiam Briuselyje, jam reikia užtarėjų, net ir tokių, kaip Grybauskaitė. O jis juk dar prisidirbo ir Tel Avive bei Vašingtone. Mat, Lenkijos Seimas įstatymiškai apsunkino istorikams tirti lenkų nusikaltimus naikinant žydus karo metu. Lenkai visą atsakomybę nori suversti vokiečiams.
Neregėtai nejautrus pasirodė esąs naujasis lenkų premjeras, tėškęs žydams į akis, kad ir žydai dalyvavo žydų naikinime. Kažkiek žydų išdavikų, matyt, buvo, bet juk tai nebuvo masinis reiškinys, kaip lenkų, lietuvių ar ukrainiečių atveju… Mums nemalonu, bet turime tai pripažinti.
Žydai ir jų sąjungininkai amerikiečiai neteko amo ir jau pareiškė protestą, bet tuo jie ko gero neapsiribos. Nacionalistų valdoma Lenkija ieško, kas ją galėtų paremti. Ir ne be pagrindo tikisi, kad iš aršios komunistės į aršią nacionalistę persidažiusi panelė Grybauskaitė bus puikus slidaus politinio romano partneris.
Naciocionalizmas prie gero nepriveda.
Autoriaus nuomonė gali nesutapto su redakcijos nuomone
