Lietuvos ir Rusijos santykiai yra nuspėjamai blogi, todėl nereikia laukti proveržio šioje kryptyje. Tuo pačiu metu Europoje šiandien yra daug aktualių Vilniui klausimų be atsakymų (naujas ilgametis biudžetas, federalizacija, antirusiškos sankcijos ir t.t.), kurie daugiausiai priklausys nuo senosios naujos kanclerės Angelos Merkel. Taigi, kokie bus šie sprendimai ir ką daryti Lietuvai?
Nuo federacijos iki Rusijos
Galbūt, pagrindinis klausimas ES šiandien yra institucinė reforma. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Makronas aktyviai stumia Europos Sąjungos federalizacijos idėją. Lietuva, kaip ir eilė kitų ES valstybių (pavyzdžiui, Lenkija), atsargiai žiūri į panašias iniciatyvas.
Atsižvelgiant į tai, atrodo, kad Merkel taip pat nėra linkusi forsuoti įvykius. Tačiau, apskritai, ji, anot Vokietijos veiksmų ir signalų, neprieštarauja tokiems įvykiams. Tiesiog, Berlynas nebenori būti apkaltintas noru sukurti "Ketvirtąjį reichą", todėl stengiasi veikti atsargiai.
Atitinkamai Lietuva turėtų būti pasirengusi, kad ES integracijos procesas po Prancūzijos ir Vokietijos sparnu įgaus pagreitį. Tik iškyla klausimas — ar verta priešintis?
Aišku, galima pabandyti įsteigti bloką su Lenkija bei tikėtis JAV paramos, bet vargu, ar to reikia — juolab, kad jau rengiamas ilgalaikis ES biudžetas, ir ypač protingi gali sulaukti sumažinto finansavimo, kuris daugeliu atžvilgių skiriamas iš Vokietijos kišenės.
Trumpai tariant, Merkel, greičiausiai, toliau sieks sustiprinti Europos Sąjungos subjektyvumą ir nepriklausomybę JAV atžvilgiu, o Lietuvai tai tikrai nepatiks. Be to, kol kanclerė "neatiduoda" Ukrainos, bet "Nord Stream-2" atkakliai statomas, o po kurio laiko (be kita ko, dėl ES partnerių praradimo ir dėl to, kad galutinai blogėja padėtis pačioje Ukrainoje) gali pasikeisti ir Vokietijos pozicija antirusiškų sankcijų atžvilgiu — lygiai taip pat, kaip dėl vidaus varžovų spaudimo pasikeitė požiūris į migrantus.
Atgal į praeitį — Lietuva ir Jungtinės Europos valstijos >>
Ir jei pabėgėlių priėmimo klausimas Lietuvai nėra aktualus (jie arba nebenori atvykti, arba čia neužsibūna), be "Rusijos grėsmės" jai bus blogai. Nors…
Kai pasitrauks Grybauskaitė
Šiandien sunku įsivaizduoti, kad Lietuvos užsienio politika gali būti kitokia — konstruktyvesnė Rusijos atžvilgiu ir labiau proeuropietiška. Tačiau niekas nesitęsia amžinai, ir greitai Lietuva turės naują prezidentą.
Jeigu valstybės vadovu taps dabartinis ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, kuris jau užsiminė apie dialogo su Rusiją atnaujinimą, gali įvykti kažkokie pokyčiai — tame tarpe ir Europos (Vokietijos) kryptimi.
Galbūt, jis nuspręs sudėti viltis į Briuselį ir Berlyną, o ne į Vašingtoną, kurį pastaruoju metu piktina vieno sprendimų priėmimo centro nebuvimas.
Tačiau neverta užmiršti, kad kartą išrinktas prezidentu Rolandas Paksas jau bandė mesti iššūkį sistemai ir gavo išlaužtą iš piršto apkaltą. Nežinia, ar rizikuos Skvernelis.
Apibendrinant galima teigti, kad nauja Merkel kadencija Lietuvai yra ne pats blogiausias scenarijus (vis dėlto tai ne Gerhardas Šrioderis). Nepaisant to, dėl šalies požiūrio į Europos Sąjungos ateitį ir jos santykių su JAV ir Rusija šalies užsienio politikai gali iškilti tam tikrų pasirinkimo sunkumų. Kita vertus, po Grybauskaitės pasitraukimo labiau proeuropietiška gali tapti ir pačios Lietuvos pozicija. Na, matysim.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone
