Namai kelia grėsmę, jeigu statomi ne nuo pamatų. Tą žino ir statybininkas, ir architektas, ir statybų inspektoriai. Net pirmokėlis tai suvokia. O jeigu namai Maskvos, tai jie jau kelia grėsmę visam šalies nacionaliniam saugumui. Nes "Maskvos namų" sienos iš plytų ir kietos. Dar jos turi "minkštųjų galių". Gali turėti. Minkštų galių kietoms kaktoms.
Fobijomis vadinamos įkyrios, neracionalios baimės. Fobijų daug. Skaičiuojama apie 500.
Kai kurios fobijos priskiriamos psichikos sutrikimams, kaip, pavyzdžiui, domatofobija.
Domatofobija — tai stipri ir paniška namų ar bet kokių pastatų baimė. Domatofobai bijo net priartėti prie tokių pastatų.
Baimių esti pačių įvairiausių. Yra žmonių, bijančių skaičiaus trylika — triskadekafobija. Pavyzdžiui Amerikoje nėra namų, pažymėtų 13 numeriu.
Arba žmogų gąsdina spalvos. Jei žmogų trikdo raudona spalva, veikiausiai jį kamuoja eritrofobija.
Didelę baimę kelia dideli daugiaaukščiai pastatai. Šią fobiją pagimdė greitai augantys miestai su didžiuliais dangoraižiais. Na, Vilniui iki didžiulių dangoraižių dar toli. Bet mero rinkimai jau čia pat.
"Maskvos namų" Vilniuje likimas
"Maskvos namus" sostinės Juozapavičiaus gatvėje planuojanti statyti įstaiga iš naujo derinimui lapkričio pabaigoje pateikė jau pastatyto objekto projektinius pasiūlymus. Savivaldybė teigia sprendinių nederinsianti ir statybos leidimo neišduosianti — toks pranešimas išsiųstas statytojui.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius iš VSD gavo informacijos apie "Maskvos namus" — statybos leidimo nebus!
Ponas meras gruodžio pradžioje kreipėsi į VSD, prašydamas atlikti projekto ir jam skirto pastato funkcinės paskirties vertinimo analizę Lietuvos nacionalinio saugumo aspektu.
"VSD išvadų trečiosioms šalims atskleisti negaliu, tačiau galiu patvirtinti, kad jos skamba gana aiškiai ir nedviprasmiškai — šis objektas yra Kremliaus propagandos įrankis ir kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Remdamasis šia ir kitų kompetentingų Lietuvos institucijų nuomonėmis, bei laikydamasis pažado, kad kol esu meras — "Maskvos namų" Vilniuje nebus, pavedžiau savivaldybės administracijai nederinti naujų projektinių pasiūlymų ir neišduoti šiam pastatui naujo statybos leidimo", — savivaldybės pranešime cituojamas ponas Šimašius.
VšĮ "Maskvos kultūros ir verslo centras — Maskvos namai" projektiniuose pasiūlymuose nurodyta, kad statinių pagrindinė paskirtis — kultūros ir verslo centras.
"Tačiau Vilniaus miesto meras teigia, kad po šiuo pavadinimu gali slėptis Lietuvai nedraugiškos valstybės noras manipuliuoti Lietuvos visuomene, siekiant savo siaurų politinių tikslų įgyvendinimo", — rašoma savivaldybės pranešime.
2016 metų pabaigoje Vilniaus miesto apylinkės teismas negaliojančiu pripažino statybos leidimą, "Maskvos namams" išduotą dar 2008 metais.
Tačiau teismas sprendimo įsigaliojimą nukėlė trejiems metams, sudarydamas galimybę naujam leidimui gauti.
Priežastis, dėl kurios leidimas buvo pripažintas negaliojančiu, — aukštingumo ir užstatymo tankumo reikalavimų nesilaikymas.
"Maskvos namai" kaip balsavimo kriterijus
Leidimo nebus, kol Vilniaus meru dirbs Remigijus Šimašius. Tai dabartinio mero pozicija.
Taip "Maskvos namai" tapo veiksniu pasirenkant, už ką balsuoti artėjančiuose miesto mero rinkimuose. Dainius Kreivys gali laikytis panašios pozicijos. O kaip kiti kandidatai? Kas iš jų leistų, kad "Maskvos namų" projektas būtų atgaivintas?
Fobijos paprastai turi kokią nors neurotinio pobūdžio priežastį, kaip pavyzdžiui, vaikystėje patirtą psichinę traumą. Dar kai kurios fobijos būna ne kas kita kaip šizofrenijos simptomas. Tačiau ši tema priklauso medikų kompetencijai.
Taip pat ir sostinės rinkėjų valiai, diagnozuojant ir išsirenkant kompetetingą Vilniaus merą. Bet ką daryti, pavyzdžiui, Švenčionių ar Kazlų Rūdos gyventojams? Ten nėra "Maskvos namų". Kaip dabar jiems atskirti, kas yra kas? Kaip diagnozuoti lojalumą Tėvynei? Nėra "Maskvos namų" nei Kretingoje, nei Pasvalyje. Bet galimai yra "Maskvos ranka". Nepraraskite budrumo!
Baimė — natūrali žmogaus emocija, sukelta tikro ar tariamo pavojaus. Šios emocijos stiprumas — išgąstis, panika ar siaubas — priklauso nuo pavojaus pobūdžio. Žmonės į baimę reaguoja dviem būdais. Vieni stengiasi priešintis grėsmei, mobilizuoja visas savo jėgas; tuomet padažnėja pulsas, pakyla kraujospūdis, parausta oda. Kiti išsigandę "pasimeta", sulėtėja pulsas, pila šaltas prakaitas, išblykšta oda.
Patiriama baimė gali stipriai paveikti asmenybę. Atsikratykime baimių ir būkime sveiki!
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija
