VILNIUS, kovo 10 — Sputnik. Seimas nusprendė, kad referendumas dėl pilietybės įgijimo apibrėžimo vyks tik gegužės 12 dieną — kartu su respublikos prezidento rinkimais, praneša Seimo spaudos tarnyba.
"Tai yra pilietybės išsaugojimo referendumas. Tai yra, tie asmenys, kurie šiuo metu turi Lietuvos Respublikos pilietybę, įgiję kitos valstybės, kuri atitinka eurointegracinius ir NATO kriterijus pilietybę, jie tiesiog išlaikytų Lietuvos Respublikos pilietybę. Ne Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų valstybių piliečiai, pagal siūlomą normą kažkokių išskirtinių teisių įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę po referendumo neturės", — pristatydama projektą sakė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė.
Už nutarimą balsavo 85 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, susilaikė trys parlamentarai.
Aistros dėl lietuviško paso >>
Privalomajame referendume bus siūloma apsispręsti dėl šio Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo teksto: "Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas".
Referendumu priimti Konstitucijos pakeitimai įsigaliotų 2020 metų sausio 1 dieną.
Praėjusių metų spalį Seimas nusprendė surengti referendumą dėl dvigubos pilietybės įvedimo Lietuvoje. Buvo planuojama jį organizuoti kartu su prezidento rinkimais.
Panašių Konstitucijos pakeitimų priėmimas galimas tik dalyvaujant balsavime daugiau nei pusei Lietuvos piliečių. Siekdami padidinti rinkėjų aktyvumą, organizatoriai tikėjosi surengti jį dviem etapais — per pirmąjį ir antrąjį prezidento rinkimų turus.
Tačiau Konstitucinis Teismas nustatė, kad iniciatyva, jog referendumas dėl dvigubos pilietybės gali vykti dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka, prieštarauja Konstitucijai.
Šiuo metu Konstitucijos 12 straipsnis apibrėžia pagrindines Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo nuostatas, pagal kurias Lietuvos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais, o, išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.
Lietuvos parlamentarai pasisakė už dvigubos pilietybės įvedimą Lietuvoje dėl padidėjusios piliečių migracijos po respublikos įstojimo į Europos Sąjungą. Taip pat politikai susirūpinę dėl situacijos aplink "Brexit", nes daugiau nei 200 tūkstančių lietuvių išvyko dirbti į Didžiąją Britaniją, o dėl šalies pasitraukimo iš ES jie gali pradėti masiškai atsisakyti Lietuvos pilietybės.
Tačiau kai kurie politikai mano, kad dviguba pilietybė labiau prisidės prie gyventojų emigracijos. Partijos "Tėvynės sąjunga — Lietuvos krikščionys demokratai" pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas taip pat išreiškė nuomonę, kad šios teisės įteisinimas tam tikrais atvejais "gali prieštarauti Lietuvos nacionaliniams interesams", nes dviejų pasų savininkui gali kilti interesų konfliktas.
