VILNIUS, kovo 16 — Sputnik. Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad Maskva smerkia didėjančią Lietuvoje "policijos savivalę" rusakalbių bendruomenės atžvilgiu.
Kaip pavyzdį ji paminėjo vietos žiniasklaidos ir Lietuvos specialiųjų tarnybų persekiojimą ir agresyvią kampaniją prieš istorijos mokytoją, Lietuvos rusų mokyklų mokytojų asociacijos vadovę Elą Kanaitę.
"Represinio spaudimo metodai, pasireiškę "profilaktinių pokalbių" ir kratų be jokio pagrindo forma, buvo neseniai taikomi vieno iš Vilniuje vykusios Rusijos tautiečių konferencijos dalyvių Pavelo Ževžikovo atžvilgiu", — cituoja Zacharovos žodžius "RT".
Pasak jos, policijos savivalė prieš rusakalbius Lietuvos gyventojus buvo sukelta šalies "vidaus politinės konjunktūros naudai".
Išpuoliai prieš Elą Kanaitę
Kanaitė ne kartą pareiškė, kad Lietuvos valdžia trukdo bet kokioms iniciatyvoms, susijusioms su šalies rusakalbių gyventojų kontaktais su Rusija.
Nauja puolimų banga prasidėjo sausio pabaigoje, kai vienas iš žinomų Lietuvos žurnalistų Algis Ramanauskas savo Facebook paskyroje kalbėjo šiurkštai pasisakė Kanaitės atžvilgiu, apkaltinęs ją neva istorijos falsifikavimu. Taip pat prieš Kanaitę įvyko agresyvi kampanija vietos žiniasklaidoje. Dėl to mokytoja buvo apkaltinta "nelojalumu" Lietuvai ir faktiškai pristatyta kaip "Kremliaus agentė".
Ramanausko užrašą pakomentavo Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, kurį Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė į šį postą paskyrė sausio mėnesį. Jis padėkojo Ramanauskui už "informaciją" ir pareiškė, kad kreipėsi į Vilniaus savivaldybę su prašymu išnagrinėti situaciją. Ministras taip pat pažadėjo pakalbėti su gimnazijos direktoriumi, kuriame dėstė Kanaitė.
Ramanauskas yra žinomas dėl savo rusofobinių pareiškimų. Vilniaus miesto tarybos deputatė Romualda Poševeckaja pažymėjo, kad žurnalistas įžeidžia rusakalbių gyventojų atstovus. Žinomas atvejis, kai Ramanauskas socialiniuose tinkluose pasidalino savo svajonėmis apie bombos sprogimą rusų atlikėjo Filipo Kirkorovo koncerte Vilniuje.
"Šnipinėjimo skandalas" Lietuvoje
Praėjusių metų gruodį Lietuvos specialiosios tarnybos paskelbė, kad jie atskleidė "šnipinėjimo tinklą" šalyje, kuris neva rinko duomenis Rusijai. Jie pranešė, kad įtariamas šnipinėjimu sulaikytas opozicijos politikas Algirdas Paleckis. Taip pat įtariami šeši jo bendražygiai, tarp jų Vilniaus gyventojas, Socialistių liaudies fronto dalyvis Pavelas Ževžikovas.
Vyras papasakojo, kad jo namuose ir darbo vietoje buvo atliktos kratos, kurių metu iš jo buvo atimtas medalis ir raštas už dalyvavimą 2017 metų Pasaulio jaunimo festivalyje Sočyje, kurį jam įteikė Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas.
Rusijos Federacijos viešieji rūmai pažymėjo, kad Paleckio suėmimas įvyko priešiškumo atmosferos Rusijos ir jos piliečių atžvilgiu kontekste. Zacharova pabrėžė, kad Lietuvos valdžia, pradėdama tokias politiškai motyvuotas baudžiamąsias bylas, parodo visišką demokratinių vertybių, kurias Lietuva šlovino prisijungdama prie ES ir NATO, sumenkinimą.
Rusakalbių gyventojų padėtis Baltijos šalyse
Po TSRS žlugimo Baltijos šalys vykdo rusakalbių gyventojų išstūmimo politiką. Baltijos respublikų valdžios atstovai reguliariai pareiškia, kad Maskva, pasitelkusi rusų kalbą, tariamai bando "paveikti" vidaus reikalus.
Praėjusiais metais Latvijoje buvo priimtos Švietimo įstatymo pataisos, numatančios visose mokyklose iki 2021–2022 metų įteisinti mokymą tik valstybine kalba. Tačiau net 40 procentų Latvijos gyventojų yra rusakalbiai.
Praeitą vasarą konservatorių partijos "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" atstovai parengė Švietimo įstatymo pataisas, pagal kurias 60 procentų mokomųjų dalykų tautinių mažumų mokyklose bus dėstomi lietuvių kalba.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Sergejus Lavrovas pažymėjo, kad pasaulyje stiprėja rusofobinės nuotaikos, įskaitant išpuolius prieš rusų kalbą ir Rusijos švietimą. Tačiau, nepaisant jų mastų, ši politika pralaimi, o bandymai pasėti nesantaiką tarp tautiečių skatina juos susitelkti.
Zacharova taip pat pasmerkė spaudimą, daromą rusų kalbos žiniasklaidai Baltijos šalyse. Pasak jos, ši kova nukreipta į rusakalbių gyventojų interesų pažeidimą.
