VILNIUS, balandžio 2 — Sputnik. Didžiausia Lietuvos cheminių trąšų gamykla "Achema" pasiūlė pakeisti Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalą mažesniu terminalu. Tokiu būdu, valdyba leidžia Lietuvos valdžiai suprasti, kad ji nėra suinteresuota brangiomis SGD, o nori pirkti pigias Rusijos dujas, rašo "RuBaltic.ru" portalo autorius Aleksandras Nosovičius.
Anksčiau "Achema" atsisakė pirkti iki vieno milijardo kubinių SGD per metus iš Klaipėdos terminalo. Tokį pasiūlymą pateikė Lietuvos energetikos ministerija.
"Kai didėja gamtinių dujų pasiūla kasmet <...>, kaina gamtinių dujų krenta, pasiūla didžiulė ir prisirišti prie tokio įsipareigojimo ilgesniam laiko tarpui, tuo labiau, reikia palaukti 2024 m., ar terminalas bus išpirktas, ar mažesnės apimties terminalas bus nupirktas", — po susitikimo su energetikos ministru žurnalistams "Achemos grupės" sakė akcininkė ir valdybos pirmininkė Lidija Lubienė.
Be to, praėjusiais metais bendrovė jau prieštaravo dujų pirkimui iš Klaipėdos terminalo. Tuo metu "Achema" pripažino, jog nepriimtina tai, kad Energetikos ministerija sudarė ilgalaikę sutartį dėl dujų pirkimo, siekdama sumažinti įsipareigojimus dėl SGD terminalo priežiūros, nes, valdybos nuomone, šis įpareigojimas neturėtų būti primetamas vienai įmonei.
Be to, "Achemai" teko dirbti ne pilnu pajėgumu ir ieškoti klientų naujose rinkose, nes bendrovė turėjo sumokėti už Klaipėdos terminalo priežiūrą, net tuo atveju, jei jis nebuvo naudojamas, ir dėl to bendrovė patyrė nuostolių.
Autorius primena, kad dėl Vilniaus noro gauti "energetinę nepriklausomybę" gamyklos darbuotojams teko išeiti nemokamų atostogų, uždaryti dalį cechų, o tai nulėmė gamybos linijų sustabdymą. Tuo tarpu "Achema" neturėjo tokių problemų, kai bendrovė įsigydavo dujas iš Rusijos.
Tokios didelės įmonės bankrotas gali tapti žlugimu visai Lietuvai, rašo autorius, nes šalis praras vieną iš didžiausių mokesčių mokėtojų, o penki tūkstančiai žmonių gali likti be darbo. Tačiau valstybės vadovybė, nepaisant nepelningumo, ir toliau palaiko SGD terminalo įvaizdžio projektą.
Lietuvos energetikos politika – iš pradžių darome, po to galvojame >>
Keturi iš penkių Klaipėdos terminalo pajėgumų neveiksmingi, nes nėra galimybės juos įkrauti — kaimyninės šalys atsisako pirkti brangias SGD. Be to, Latvija ir Estija nepanoro remti projekto, kad jis gautų regioninį statusą ir Briuselio finansinę paramą. Negana to, tos šalys susitarė su Suomija sukurti bendrą energetikos rinką, tačiau be Lietuvos.
RuBaltic.ru su ironija pažymi, kad vienintelė Vilniaus viltis, kuri "taip pat yra gana neaiški", tai Jungtinės Valstijos. Lietuva išreiškė norą ateityje tapti Amerikos SGD operatoriumi Baltijos jūros regione, tačiau Lenkija, turinti savo terminalą Svinoujscie, išreiškia tą patį norą.
Klaipėdos SGD terminalas
Lietuva pastatė savo suskystintų gamtinių dujų terminalą, teigdama, kad tai leis šaliai atsikratyti Rusijos "Gazprom" "monopolio". Kasmet "Klaipėdos nafta" moka 60 milijonų eurų už SGD laivos-saugyklos nuomą iš Norvegijos, tačiau pernai vasarą Lietuvos valdžia priėmė sprendimą jį išpirkti.
Lietuva tikėjosi gauti terminalui regioninį statusą ir finansinę paramą iš ES, tačiau Ryga ir Talinas atsisakė paremti projektą.
SGD daugiausia importuojamos į Lietuvą iš JAV ir Norvegijos. Kai kurie ekspertai mano, kad JAV dujos kainuoja šaliai daugiau nei Rusijos kuras, tačiau Lietuvos valdžia neatskleidžia kainos, už kurią ji perka SGD, teigdama, kad išlaidos apsimoka.
