VILNIUS, balandžio 4 — Sputnik. Vidutinės trukmės laikotarpiu atvira karinė konfrontacija tarp NATO ir Rusijos yra mažai tikėtina, tačiau greičiausiai abiejų pusių veiksmai ilgainiui išaugs į "dar griežtesnį žaidimą", kuris vyks ir Baltijos šalyse, intervius RIA Novosti sakė Tarptautinių santykių universiteto profesorius Emilis J. Blaskas (Emili J. Blasco).
Jo nuomone, NATO visuomet buvo karinis-politinis aljansas. Šaltojo karo metu akivaizdus buvo karinis aspektas, o dabar situacija šiek tiek pasikeitė, ir politinis aspektas tapo ryškesnis.
Pasak Blasko, didžiausia NATO, kuriai ketvirtadienį sukanka 70 metų, sėkme tapo vaidmuo "vieningos Europos" kūrime.
"NATO tapo Europos Sąjungos kūrimo ir plėtros "priedanga". Greičiausiai, be NATO ES būtų neįmanomas reiškinys. Nepaisant to, kad Vakarų šalys dalį savo biudžetų nusiuntė NATO, jos neturėjo pernelyg nerimauti dėl saugumo, kurį jau suteikė NATO — didžiąja dalimi JAV sąskaita", — mano profesorius.
Be to, pasak Blasko, bendrų karinių struktūrų atsiradimas prisidėjo prie "didesnio pasitikėjimo Europa", kuris tapo Europos Sąjungos formavimo pagrindu.
Tačiau, kaip pažymi profesorius, strateginė NATO klaida buvo ta, kad po Berlyno sienos griuvimo organizacija toliau veikė tarsi iš inercijos, o tai sukėlė "šiek tiek skubotą plėtrą". 1999 metais į Aljansą įstojo Vengrija, Lenkija ir Čekija, 2004 metais — Bulgarija, Latvija, Lietuva, Rumunija, Slovakija, Slovėnija ir Estija, 2009 metais — Kroatija ir Albanija, 2017 metais — Juodkalnija.
Kartu Blaskas neabejoja dėl NATO plėtros, tačiau turi omenyje tai, "kokiu greičiu viskas vyko", bei tą faktą, kad Vakarų blokas "neatsižvelgė į Rusijos reakciją".
Be to, kaip teigia ekspertas, pasibaigus šaltajam karui, Aljanso šalys neaptarė savo ateities ir tikslų.
"NATO turi prasmę, jei jai iškeltos užduotys atitinka geografiją, o ne dėl to, kad ji yra pasaulinė organizacija", — sakė Blaskas.
Pasak jo, taktinė Vakarų bloko klaida buvo ta, kad daugelio operacijų metu, ypač per 1999 metų operacijas, kai buvo bombarduojama Jugoslavija, jis neatsižvelgė į Rusijos poziciją. Taip pat, kaip sakė ekspertas, klaidinga ir tai, jog NATO, veikiamas Vašingtono, nori priimti Ukrainą ir Gruziją.
"Kai kurios buvusios TSRS respublikos, pavyzdžiui, Baltijos šalys, gali būti NATO narės, bet ne daugiau", — įsitikinęs Blaskas.
NATO pajėgų stiprinimas šalia Rusijos sienų
Pastaraisiais metais Vakarų aljansas padidino savo karinę veiklą netoli Rusijos teritorijos. Pasak Saugumo Tarybos sekretoriaus pavaduotojo Michailo Popovo, Aljanso greitojo reagavimo pajėgų skaičius per dvejus metus išaugo 1,6 karto — nuo 25 iki 40 tūkst. Pasak Rusijos saugumo tarybos, šiuo metu Jungtinės Valstijos ir Kanada atgaivina transatlantinių karinių pajėgų judėjimo sistemą, kad būtų galima dislokuoti dideles karines grupes šalia Rusijos sienų. Tarptautiniai NATO batalionai, turintys apie tūkstantį žmonių, dislokuoti Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
Interviu "Sputnik Lietuva" organizacijos "Rusijos karininkai" prezidiumo narys, rezervo pulkininkas Andrejus Golovatiukas sakė, kad Baltijos šalys tiesiog tapo Amerikos karinio personalo ir įrangos vieta, nes JAV nori priartėti prie Rusijos.
Maskva nuolat pabrėžia, kad Rusijos Federacija neketina nieko pulti, o teiginius apie "Rusijos grėsmę" Vakarai pasitelkia tam, kad priartėtų prie Rusijos teritorijos.
Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Aleksandras Gruško trečiadienį sakė, kad Rusijos atsakas į naujas NATO ginklų programas Europoje bus "simetriškas, bet ne brangus".
