Balandžio 24 dieną vaizdo konferencijos metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas "palaimino" pirmąją SGD siuntą iš naujos įmonės "Novatek", "Kriogaz-Vysock", kurioje tuo metu buvo kompanijos vadovas Leonidas Michelsonas ir Leningrado srities gubernatorius Aleksandras Drozdenko.
Gamykla yra unikali keliais aspektais. Tai pirmoji vidutinio tonažo gamykla, skirta gamtinėms dujoms suskystinti Rusijos Baltijos jūros pakrantėje, tai pirmoji "Novatek" gamykla šiame regione, ir tai yra įmonė, kuri pradėjo eksportuoti SGD dar prieš atidarymo ceremoniją. Daugybė mįslių, bet tik iš pirmo žvilgsnio. Tiesiog reikia atidžiai pažvelgti į tai, kas vyko.
Vidutinio tonažo SGD gamykla mažame mieste
Pradėkime nuo gamyklos pavadinimo. Vysockas yra miestas, kurio uoste išsidėstė gamyba. Ar mes daug esame girdėję apie šį miestą? Tai mažai tikėtina, o priežastis paprasta: Vysockas yra vienas mažiausių Rusijos miestų. Nuo 2018 metų sausio 1 dienos jame suskaičiuota 1 115 gyventojų. Mažesnis už jį tik Čekalino miestas Tulos regione, kuriame gyvena 915 žmonių, ir Inopolis Tatarstane, kur yra tik 400 nuolatinių gyventojų.
Vysockas yra 30 kilometrų nuo rajono centro Vyborgo, šalia kurio jūros gelmės neleidžia įrengti krovininį uostą. Tačiau Vysocko saloje yra net du uostai 12 km atstumu vienas nuo kito; viename perkraunama anglis, o kitame — naftos produktai.
Šis mikro-miestas gerai žinomas angliakasiams. 2017 metais Vysocko uoste buvo perkrauta 7,5 mln. tonų geležinkeliais atgabentos ir iš čia į Europą eksportuotos anglies. Uoste atsiradus SGD gamyklai, mažasis Vysockas tampa vis svarbesnis Rusijai, svarbus eksportuojant įvairius energijos išteklius į Europą, tapdamas dar vienu ekonomikos augimo tašku Leningrado regione.
Pagal 2017 metų rezultatus (praėjusių metų rezultatai dar nepaskelbti), Vysocko uostas įvykdė 7,5 proc. visų Rusijos uostų eksporto, o krovos kompanijos, aptarnaujančios Panamax klasės laivus, yra tikros, kad tai tik pradžia — patvirtintas projektas, skirtas anglies terminalo plėtrai, padidins apyvartą iki 12,5 mln. tonų per metus.
Beje, Vysockui SGD gamykla — gigantiška įmonė, nes ji vienu metu užtikrino 175 darbo vietas, kas sudaro 15 proc. miesto gyventojų. Bendrovė "Lukoil" Vysocke perkrauna naftos produktus. Bendrovė planuoja šiais metais pastatyti sausuma gabenamų krovinių terminalą, kuris garantuos miestui dar 170 darbo vietų.
Finansininkai ir gamybininkai
Su Vysocku išsiaiškinome, tačiau antrasis pavadinimas taip pat turi savo "istoriją". Įmonė "Kriogaz" įkurta 1993 metais, vėliau ji patyrė nemažai organizacinių pokyčių. 2007 metais 100 proc. bendrovės akcijų įsigijo Lenkijos finansų grupė "CP Energia S.A".
Rusijos ir Lenkijos politiniai santykiai neturėjo įtakos dujų pramonės specialistų verslui: 2009 metais "Kriogaz" vadovu tapo Lenkijos įmonės komercijos direktorius Rišardas Rudnickis (Ryszard Rudnicki), Lenkijos finansininkai investavo į daugelį projektų Rusijoje.
2011 metais "Kriogaz" valdė "Gazprom Bank", tačiau ponas Rudnickis negrįžo į finansų pasaulį — kurti naujus SGD projektus Rusijoje su galimybėmis, atsiradusiomis prisijungus prie "Gazprom Bank" projekto, buvo kur kas įdomiau.
Rišardo Rudnickio kūryba (o aukštųjų technologijų, visiškai naujo verslo Rusijoje įdiegimas visada yra kūrybinis procesas) — tai mažos apimties gamtinių dujų suskystinimo gamykla Pskovo ir Kaliningrado regionuose ir labai tikėtina perspektyva statyti SGD gamyklą Karelijoje. Mažos talpos skystinimo įrenginių gamyba "Kriogaz" yra ne tik patentuota Rusijoje — dabar ji visiškai priklauso Rusijai, tačiau vidutinio tonažo (iki vieno milijono tonų suskystintų gamtinių dujų per metus) suskystinimas prasidėjo tik dabar.
Daugelis naujienų agentūrų, pranešdamos apie oficialų "Kriogaz-Vysotsk" atidarymą, rašė, kad gamykla naudos 100% suskystintų mišrių šaltnešių technologiją, tačiau vis dėlto pamiršo paminėti, kad ši technologija priklauso Prancūzijos kompanijai "Air Liquide" ir yra patentuota kaip "Liquefin™".
Lengva ir malonu rašyti apie Rusijos pasiekimus, bet tai turėtų būti daroma objektyviai. Tai, kad Vysocko gamykla buvo pastatyta ir pradėjo eksportuoti savo produktus į Europą, yra neabejotina sėkmė, o SGD vidutinio tonažo suskystinimo technologijos plėtra šiuo metu yra ankstyvame etape, ir nėra jokios priežasties to nepaminėti. Prancūzijos bendrovė iš tiesų išdavė licenciją, tačiau yra keletas niuansų.
"Gazprom Bank" buvo atsakingas už licenciją, o bankininkai tai padarė atsakingai ir profesionaliai. Daugelis kompanijų turi panašias technologijas, tačiau "Air Liquide" sutiko su sunkiu Rusijos "dujų" bankininkų poreikiu: pasirengimu visiškai atskleisti savo patirtį, susijusią su Rusijos linijų gamybos technologijos kūrimu. Taip, dalis įrangos atvyko į Vysocko uostą jūrų transportu iš užsienio, bet dabar galime pasakyti, kad įgyvendinusi šį projektą "Gazprom Bank" gamybos įmonių grupė tapo savo suskystinimo technologijos savininke.
"Gazprom Bank" gamybos įmonių grupė yra ne tik "Kriogaz" (inžinerija), bet ir "Kriogenmaš" (gamybos įrenginiai), dizaino bendrovė "Giprokislorod" ir pramoninė "OMZ" (Jungtinė mašinų gamybos įmonė). Jau pirmajai Rusijos vidutinio tonažo SGD gamyklai "Kriogaz-Vysock" pagrindinę įrangą gamino "REP-holding", kuri taip pat įtraukta į "Gazprom Bank" pramoninės gamybos struktūrą. Bendra įrangos gamyba Rusijoje sudarė 65-70 proc., o gamyklos technologinių linijų paleidimą atliko "Atomtekhenergo", inžinerinės kompanijos "Rosatom" struktūrinis padalinys, atsakingas už naujų atominių elektrinių eksploatavimą.
Sutartis su šios srities specialistais vargu ar buvo "pigus malonumas", bet, jei būtų padaryta klaida pradedant pirmąją Rusijos vidutinio tonažo SGD gamyklą Rusijoje, tai reikštų reputacijos praradimą, todėl apie taupymą net minčių nekilo.
Technologinių linijų paleidimas taip pat yra atsakymas į ankstyvo SGD eksporto iš Vysocko mįslę. Čia nėra nieko neįprasto.
Net jei dirbtuvėse atsiranda visiškai nepretenzinga tekinimo sistema, pirmiausia patikrinama, ar ji atitinka paso duomenis. Suskystinimo linija montuojama tiesiai ir patikrinama, ar viskas atitinka technologiją. O bandymo rezultatas yra tie patys 60 tūkst. kubinių metrų SGD, kurios buvo parduotos mažomis partijomis.
Jei atidžiai apžiūrėsite visus pranešimus apie tai, šios 60 tūkst. tonų įvairiems vartotojams buvo pristatytos septyniais reisais, t. y. partijomis po 9-10 tūkst. tonų. Ne tik technologinė būtinybė, jokių išvadų iš to daryti nereikia. Pagrindinis Rusijos pramonės rezultatas yra projekto "Kriogaz-Vysotsk" įgyvendinimas. Artimiausiuose projektuose lokalizacija padidės iki 95 proc. — pramonininkai įvaldė naują gamybos kryptį.
Susijungimas ir pasisavinimas — Europos tradicija
Nėra jokių abejonių, kad Rusijoje pasirodys nauji vidutinio tonažo projektai — paklausa šiame segmente labai aktyviai auga. "Kriogaz-Vysock" yra SGD ne tik energijos pramonei, bet ir projektas, skirtas visų pirma laivams bunkeriuoti, SGD vartotojams aprūpinti dujų variklių kuru.
2017 metais "Gazprom bankui" "Novatek" pardavė 51 proc. "Kriogaz-Vysotsk" akcijų. Šis sprendimas yra naudingas abiem šios bendros įmonės dalyviams. "Gazprom Bank" savarankiškai pasirašė vidutinės trukmės sutartis su Suomijos valstybine bendrove "Gasum", Suomijos dujų skirstymo tinklo operatoriumi. Šios šalies granito laukai yra priežastis, dėl kurios dujų tiekimas dujotiekiais įmanomas tik kai kur, dalis teritorijos gali gauti dujas tik SGD forma.
Kodėl "Gazprom Bank" turėjo dalyvauti "Novatek" projekte? Nieko asmeniško, tik verslas: nepavyko susitarti su "Gasum", kad visi 660 tūkst. tonų SGD per metus, kuriuos gamins "Kriogaz-Vysock", keliautų į Suomiją. Suomijos vaikinai lėti tik anekdotuose — iki 2018 metų spalio mėnesio "Gasum" valdė 70 proc. Norvegijos įmonės "Skangass AS", pirmaujančios pagal SGD tiekimą savo tinklais Skandinavijoje ir ilgalaikės sutarties su "RNavika" SGD gamyba Norvegijos Stavangeryje akcijomis.
Spalio mėnesį situacija su skandinavais labai pasikeitė — nebeliko kompanijos "Skangass AS", yra tik bendrovė "Gasum", suomiai nupirko 100 proc. akcijų ir suteikė jai savo vardą. Suomiams nereikia papildomų SGD kiekių — galbūt vėliau paklausa didės, bet dabar nereikia.
Įgyvendinant projektą "Kriogaz-Vysotsk", buvo atsakingas "Gazprom Bank" padalinys, kuris užsiima pramonės grupės plėtra, bankininkai neturėjo noro prekiauti SGD, naujos verslo linijos plėtra gali atidėti "Vysotsk" gamyklos paleidimą, tad iškilo poreikis susitarti su "Novatek".
Rusijos ir Belgijos projektas Vokietijos uoste
"Novatekui" "Kriogaz-Vysotsk" taps didesnio projekto, kurio neprisimena tie, kas nekantriai seka SGD tiekimą iš Vysocko į tą pačią Lietuvą, dalimi. Tai buvo ir bus pardavimas vietoje, nėra prisiimta jokių ilgalaikių įsipareigojimų, todėl kai kurių komentatorių išvados, kad regazifikacijos laivas "Inependence" Klaipėdos uoste beveik visiškai pereina į Rusijos SGD, yra labai klaidingos. Ginčytis su skaičiuokle yra prastamintis, tiesiog prisiminkime skaičius.
"Independence" pajėgumai yra keturi milijardai kubinių metrų dujų per metus, "Kriogaz-Vysotsk"gamybos apimtis — 660 tūkst. tonų SGD per metus, po regazifikacijos į įprastą būseną grįžta 900 milijonų tonų dujų, o į Skandinaviją — 300 tūkst. tonų SGD. Iš viso, viskas, ką Lietuva gali gauti iš Vysocko, — ne daugiau kaip 450 milijonų kubinių metrų dujų per metus, šiek tiek daugiau nei dešimt procentų "Independence" pajėgumų.
Tačiau tai gali atsitikti tik tuo atveju, jei "Novatek" nuspręstų dirbti su pirkėju-monopolininku, o tai, sutikite, yra mokslinė fantastika — nė vienas padorus verslininkas neatsisakys diversifikuoti savo tiekimų. "Novatek" visi šie pardavimai vietoje Vysocko reikalingi tik laikinai: 2018 metų spalio mėnesį bendra įmonė su Belgijos dujų kompanija "Fluxys" išnuomojo žemės sklypą Vokietijos Rostoko uoste, kur bus pastatytas 300 tūkst. tonų per metus pajėgumo SGD terminalas.
Terminalo paskirtis — bunkeruoti SGD naudojančius laivus kaip variklių kurą ir parduoti produktus tanklaiviuose Europos rinkoje. Taigi, jei lietuviams pavyks perimti dalį "Kriogaz-Vysotsk" produkcijos už priimtiną kainą, tai truks neilgai.
Tai galimybė parduoti SGD mažomis siuntomis šalims, kurios teikia didžiausią prekybos maržą — priežastis, dėl kurios "Novatek" prisijungė prie projekto Vysocke. Čia padėtis iš esmės skiriasi nuo "Jamal" SGD ne tik gamybos apimtimi: Arkties pusiasalyje "Novatek" pati išgauna dujas iš telkinio, o Leningrado regione bendrovė jį perka iš "Gazprom", mokėdama už dujų transportavimą iš Sibiro. Žinoma, tai yra brangiau, tačiau ir realizuotos dujos bus didesnėmis kainomis, kas ir atneša naudos "Novatek" projektui.
Didžiojo žaidimo pradžia
Dabar galime daryti prielaidą, kad beveik viską prisimename apie vidutinio tonažo SGD gamyklos projektą Vysocko mieste. Beveik, nes yra mažas niuansas. Kad gamykla galėtų dirbti visu pajėgumu, į Vysocką nutiestas dujotiekis, per kurį teka milijardas kubinių metrų dujų per metus, t. y. kiek reikia, kad būtų pagaminti 660 000 tonų SGD.
Bet stebėtina tai, kad kažkokiu būdu "Gazprom Bank" sugebėjo susitarti su "Gazprom", kad šio vamzdyno pajėgumas yra du milijardai kubinių metrų per metus. Tokiu būdu atsiranda pajėgumų rezervas, o apie galimybes toliau lokalizuoti įrangos gamybą mes jau kalbėjome. Ar turės paklausą dvigubas pajėgumas, priklausys tik nuo rinkos. O rinka neišvengiamai išaugs: nuo 2020 metų visi Baltijos jūroje esantys laivai turėtų sumažinti septynis kartus sieros kiekį išmetamosiose dujose nuo dabartinio 3,5 iki 0,5 proc. Tam pasiekti yra tik trys variantai: pereiti prie brangių dyzelinių kuro ir mazuto rūšių, įrengti labai brangius filtravimo įrenginius arba statyti laivus, kurie naudoja SGD kaip kurą.
Be to, 2018 metais Europos Komisija paskelbė direktyvą, pagal kurią visi Baltijos jūros uostai savo teritorijoje turėtų turėti SGD konteinerius, kad būtų užtikrinta galimybė deginti laivus su šios rūšies kuru.
Be Rusijos, tai dar aštuonios Europos šalys, kurios kovoja su kenksmingomis išmetamosiomis dujomis ne tik jūroje, bet ir sausumoje, todėl jie kuria specializuotų degalinių tinklą, kurio klientai bus sunkvežimiai ir tarpmiestiniai autobusai.
Taigi, nėra jokių abejonių, kad "Gazprom Bank" nepadarė klaidos statydama dujotiekį "Kriogaz-Vysotsk" su dvigubu tiekimo pajėgumu. Praeis ne tiek daug laiko, ir dujotiekis bus pilnai eksploatuojamas, o gamykloje atsiras dar dvi gamybos linijos. Tiesa, taip susiklosčius įvykiams, Vysockas bus išbrauktas iš mažiausių Rusijos miestų sąrašo, tačiau tai nėra priežastis piliečiams nusiminti.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
