Šiaurės Atlanto aljanso šalių gynybos ministrai nusprendė pradėti "karinio Šengeno" programą su Lietuva priešaky gegužės 14 dieną Briuselyje. Per dvejus metus planuojama susitarti dėl supaprastintos karinių vienetų ir įrangos judėjimo Europoje tvarkos, parengti išankstinių leidimų sistemą — be demokratiškų diskusijų apie kiekvieną epizodą nacionaliniuose parlamentuose.
Vilnius jau turi patirties sutrumpinant NATO užsienio vienetų perdavimo į Lietuvos teritoriją koordinavimo laikotarpį. Lietuvos gynybos ministerijos vadovas Raimundas Karoblis pabrėžė, kad sąjungininkų pastangos šioje srityje pelnė aukštą įvertinimą. Šiandien "karinio Šengeno" programoje dalyvauja 14 šalių: Austrija, Belgija, Bulgarija, Ispanija, Lietuva, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Švedija, Kroatija, Čekija ir Estija.
Numatoma, kad valstybines sienas bus leidžiama kirsti įprasta tvarka — per penkias paras, skubos tvarka — per parą, ypatingais atvejais (greitojo reagavimo padaliniams) — nedelsiant. Pažymėtina, kad dabartinių žaibiškų konfliktų sąlygomis penkios dienos — visa amžinybė (čia daugelis prisimins 2008 metų rugpjūčio mėnesį Pietų Osetijoje vykusį "penkių dienų karą"). Tačiau problema yra ne laike, bet erdvėje — geografinėje ir politiškai-karinėje.
Greitesni už stirnas
Kažkodėl Lenkijos nematyti dabartiniame "karinio Šengeno" sąraše. Taip pat nėra Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Italijos. Jei šias šalis pažymėtume žemėlapyje, paaiškėtų, kad pagrindinė Europos dalis nesiveržia užtikrinti užsienio kariuomenės judėjimo laisvės. Jiems valstybės suverenumas yra artimesnis ir brangesnis už virtualią "Rusijos grėsmę". O ir pati idėja — tikrai ne Europos.
"Karinio Šengeno" idėjos autorius — buvusio JAV sausumos pajėgų Europoje vadas Benas Hodžesas (Ben Hodges), kuris prieš trejus metus sakė, kad sąjungininkų pajėgos ir karinė įranga turi judėti "greitai, kaip migrantai". Palyginimas pasirodė esąs labai nesėkmingas: europiečiams migrantai jau įgriso iki gyvo kaulo, ir bėga greičiau už stirnas jie nuo karo, o ne į karą. Tikriausiai Hodžesas įvertino tik greitį, o ne proceso esmę.
Europiečiai ilgai galvojo apie paradoksalią JAV generolo iniciatyvą, tačiau vasario mėnesį šalys- NATO narės vis dėlto sutiko sukurti "karinį Šengeną". Manau, kad Lietuva neatsitiktinai atsidūrė "priešakinėje linijoje" — Vilnius vienas pirmųjų karštai palaikė Beno Hodžeso pasiūlymą. Be to, Lietuva kasmet vis pakyla keliais punktais pasaulio karinės galios reitinge, tuo parodydama išskirtinį militarizacijos pavyzdį. Logika paprasta: jei kompromisų nepripažįstantys lietuviai to nepadarys, niekas ES nesiims šios iniciatyvos.
Siekinys — keturi procentai BVP
Žinoma, amerikiečiai tik žodžiais rūpinasi europiečių saugumu, saugo savo "ginklanešius" nuo "žalingų" Rusijos dujų ir "bauginančios" Kremliaus politikos įtakos. Tačiau britams, prancūzams, vokiečiams, italams ir netgi lenkams, ko gero, kyla įtarimų: ką tokio amerikiečiai gali padaryti Europoje, ko nepajėgūs atlikti jie patys, aborigenai? Apmėtyti žemyną branduoliniais užtaisais?
Be to, taikūs europiečiai patys nieku gyvu nesugalvotų kasmet karinėms išlaidoms skirti keturis procentus BVP, pasitraukti iš branduolinių raketų sutarčių komplekso, senas JAV atomines bombas pakeisti naujomis "išmaniosiomis" — su GPS navigatoriais, "GoPro" kameromis ir prieiga prie interneto.
ES infrastruktūros potencialas (vamzdynai, keliai, tiltai, geležinkelio stotys, prieplaukos) yra sukurtas ir skirtas ekonominei sąveikai ir žmonių bei prekių, o ne užsienio karių ir sunkiosios karinės įrangos, judėjimui. Tankiai apgyvendintose Europos šalyse taikus gyvenimas ir karinės operacijos yra savaime nesuderinami dalykai.
Anksčiau planą sukurti "karinį Šengeną" komentavo Rusijos Federacijos užsienio reikalų ir Gynybos ministerijos. Pasak diplomatų ir karo ekspertų, Briuselio sprendimas liudija "tiesioginį NATO šalių pasirengimą galimam karui su Rusija". Tačiau Pentagonas nebėra tolimųjų tikslumo ginklų monopolistas. "Karinis Šengenas" Europoje jau įgyvendintas du kartus — 1814 metų kovo mėnesį ir 1945 metų gegužės mėnesį. Ir visai ne taip, kaip buvo numatyta.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
