Yra tikrai daugiau nei vienas projektas. Kovo mėnesį "Gazprom" paskelbė, kad bus įkurta bendra įmonė su "RusGazDobyča", kuri ketina statyti visą pramoninį dujų klasterį Ust-Lugos uoste, kuriame taip pat turėtų būti SGD gamykla, kurios metinis pajėgumas yra 13 mln. tonų.
"Novatek" pareiškė, kad rudenį taip pat turi priimti galutinį sprendimą dėl "Arktic SGD-2". Valstybinė ekspertizė patvirtino SGD gamyklos Sachaline plėtros planą, bendrovė "Kriogaz" derasi dėl gamyklos iki 150 tūkst. tonų statybos, o "Jamal SGD" baigiama montuoti ketvirta 950 tūkst. tonų pajėgumo technologinė linija.
Numatoma, kad Sachaline bus pastatyta nedidelė SGD gamykla, kuri aprūpintų dujomis didžiausią Rusijos salą. Žiniasklaidoje pateikiamas didžiulis srautas informacijos apie visus projektus.
Dujų suskystinimas nedideliais kiekiais
Tokios sparčios naujos dujų pramonės šakos plėtros Rusijoje priežastys yra kelios. Sovietiniais laikais, kai tolygiai vystėsi vieninga dujų tiekimo sistema didžiulėje šalyje, dujų suskystinimo technologijos nebuvo paklausios — buvo manoma, kad visas problemas galima išspręsti nutiesus magistralinius ir skirstomuosius vamzdynus.
Tačiau atsisakius planinės centralizuotos ekonomikos ir po TSRS žlugimo padėtis smarkiai pasikeitė: dabar miestų ir ypač kaimo dujofikavimas tapo rinkos įstatymų objektu, o valstybė atsisakė kurti ir diegti vieningą dujinimo programą. Ši problema tapo vienintelės valstybės valdomos įmonės "Gazprom" kompetencija, o jos sprendimas dabar priklauso tik nuo šios bendrovės ir to, kaip ji geba kurti santykius su vienu ar kitu regionu.
Iš karto tapo aišku, kad dujotiekių, kompresorinių stočių ir kitos infrastruktūros statybos galutiniams vartotojams ne visada yra prieinamos ir ne visada atsiperka — dėl pelningumo projektams reikia didelių pramoninių vartotojų arba didelio gyventojų skaičiaus. Jei Rusijos europinėje dalyje dujofikacija, jei ir ne greitai, bet vyksta ("Gazprom" Rusijoje nuo 1991 metų padidino vidutinį dujinimo lygį nuo 51 iki 58 proc.), tai neaprėpiamose Tolimųjų Rytų ir Arkties regiono platybėse, atsižvelgiant į šių regionų gyventojų tankumą, viskas atrodo daug liūdniau.
Todėl pirmoji dujų suskystinimo technologija, kuri pasirodė esanti paklausi, yra mažas tonažas, iki 200 tūkst. tonų SGD per metus. Nesigilinant į detales, šiuo atveju kaip dujų šaltinis naudojamas magistralinis dujotiekis — dujos eina iš gamybos linijos, kur jos virsta skysčiu, kuris vėliau gali būti vežamas gautiniam vartotojui kriogeniniuose automobiliuose ar priekabose. Tokiu atveju ne visos į įrenginį patekę dujos yra suskystintos, tačiau tai nesukelia nepatogumų — dujos, kurios nėra suskystinamos, siunčiamos atgal į pagrindinę liniją.
Patentus Rusijoje užregistravo "Kriogaz" dar tais laikais, kai jis priklausė Lenkijos finansų grupei "CP Energia SA", o po to, kai "Kriogaz" perėjo į bendrovės "Gazprom Bank" kontrolę ir tapo jos pramonės grupės dalimi, įrangos gamyba visu 100 procentų yra lokalizuota Rusijoje. Pasitelkusi šią technologiją, "Kriogaz" jau pastatė mažo pajėgumo gamyklas Pskovo ir Kaliningrado regionuose, o dabar tokių gamyklų statyba yra koordinuojama keliose kitose vietose.
Dar viena mažo tonažo projektų kūrimo kryptis — visiškas įrangos komplektavimas užsienio klientams. Įrenginiai gaminami Maskvoje įsikūrusioje įmonėje "Kriogenmaš", kuri derasi dėl tiekimo su Kinijos partneriais, ir tikimasi, kad netrukus derybos bus sėkmingai baigtos.
Vidutinio tonažo suskystinimas ir arktinis klimatas
Techniniu požiūriu, kitas, sudėtingesnis gamtinių dujų suskystinimo etapas yra vidutinės apimties (nuo 200 tūkst. iki vieno milijono tonų SGD per metus) suskystinimas. Mūsų portale jau rašyta, kad 2019 metų balandžio mėnesį Vysocko mieste, Leningrado regione, tiekti gatavą produkciją pradėjo pirmoji įmonė, turinti dvi technologines linijas, kurių kiekvienos pajėgumas — 330 tūkst. tonų per metus.
Šiuo atveju buvo naudojama "Liquefin™" technologija.
Prancūzijos kompanija "Air Liquide" sutiko atskleisti "Gazprom" technologijas, o jau pirmųjų technologinių linijų "Kriogaz-Vysotsk" gamybos metu Rusijos lokalizacija pasiekė 65–70 proc. Ateityje planuojama ją padidinti iki 90–95 proc. Tačiau atsirado dar viena Rusijos vidutinio tonažo suskystinimo kryptis — 2017 metų balandžio mėnesį "Novatek" patentavo pirmąją Rusijos technologiją "Arctic Cascade", kurios technologinės linijos projektinis pajėgumas yra 950 tūkst. tonų gatavos produkcijos per metus.
Jau iš pavadinimo aišku, kad Rusijos technologijų plėtros ekspertai naudojo Arkties klimato ypatumus. Prisiminkite, kad temperatūra, kurioje gamtinės dujos suskystėja, yra -162 laipsniai, nes kiekvienas laipsnis, kurį galima gauti naudojant išorinės aplinkos temperatūrą, sumažina galutinės gamybos kainą. Būtent ši linija, "Arctic Cascade", dabar montuojama ant "Jamal SGD" — kaip ir bet kokia techninė naujovė, linija turės pereiti bandomąjį etapą, kad specialistai galėtų atsižvelgti į visas jos savybes ir, jei reikia, pašalinti nesklandumus.
Ar šios dvi technologijos konkuruos? Tik tuo atveju, jei "Gazprom" nuspręs naudoti Prancūzijos technologiją Arktyje, tačiau šiuo metu Rusijos bendrovė neturi tokių planų. "Arctic Cascade" eksploatacija už Arkties regiono ribų klimato neturi prasmės, "Novatek" tai gerai supranta, o šios įmonės tikslai šiek tiek skiriasi. Atkartoti "Arctic Cascade" dabartine forma nėra kam — Rusija išlieka vienintelė šalis, išgaunanti dujas Arktyje.
Viename interviu "Novatek" vadovas Leonidas Michelsonas sakė, kad išbandę "Arctic Cascade" "Jamal SGD" inžinieriai ir projektuotojai vykdys mokslinių tyrimų ir plėtros projektus, kad ši technologija galėtų būti naudojama didelės apimties (daugiau nei vienas milijonas tonų gaminių per metus suskystintų dujų), o visa įranga bus gaminama Rusijoje.
Tai tikrai didelis, rimtas ir labai reikalingas darbas, nes abi didelės apimties Rusijos SGD gamyklos — tiek "Sachalin-2", tiek "Jamal SGD" — naudoja užsienio technologijas, pokyčiai bus pritaikyti kitoje "Novatek" gamykloje — "Arctic SGD-2". Priklausomybė nuo Vakarų technologijų mūsų laikais, kai bet kuriuo metu gali būti paskelbtos kitos diskriminacinės priemonės prieš Rusiją, tampa vis pavojingesnė.
SGD pramonė yra sparčiausiai augantis dujų pramonės sektorius, Rusija sugebėjo gauti tik aštuonis procentus gamybos rinkos, kuri siejama su vėlyva pradžia ir savų technologijų trūkumu. Apie tai, kaip "Gazprom" ir "Novatek" apsidraudžia nuo galimų sankcijų ir kokius planus turėtų svarstyti abi bendrovės, parašysime atskirame straipsnyje.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
