Gali susidaryti įspūdis, kad Karbauskis yra neatsakingas ir nenuspėjamas politikas, kuris nežino, ką daro, ir su visais susipyko, nes netoleruoja kitokios nuomonės. Tam tikras autoritarizmas ir avantiūrizmas jam iš tiesų būdingas, bet, turbūt, negalima sakyti, kad jis nežiūri į ateitį. Šiame kontekste belieka spėlioti, kokia gali būti jo strategija šiuo metu.
Kartu geriau nei atskirai
Karbauskio santykiai su premjeru Sauliumi Skverneliu nėra geri. Pastarasis atvirai pareiškė, kad "valstiečių" partija turi keistis, ir kad nebalsuos už Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio atstatydinimą. Tačiau jie ne tokie blogi, kaip Karbauskio santykiai su Pranckiečiu, kuris agresyviai kaltina "valstiečių" vadovą diktatūra.
Šiame kontekste svarbu tai, kad išsaugojęs partijos pirmininko postą Karbauskis siekia pašalinti Pranckietį iš jos gretų, o Skvernelis liko vadovauti Vyriausybei. Vadinasi, "valstiečių" lyderis nenori su juo atsisveikinti, o premjeras apsigalvojo trauktis. Kodėl?
Galimai, Karbauskis nusprendė, kad geriau eiti į kitus Seimo rinkimus kartu su Skverneliu, o ne be jo, ir kad jam pavyks įtikinti premjerą susitaikyti su tuo, kas yra, bei susitvarkyti su opozicija partijos viduje. Kitaip tariant, Karbauskis gali siekti išlaikyti Skvernelį šalia savęs kiek įmanoma ilgiau tam, kad pastarajam neliktų laiko savo partinio projekto realizavimui, ir jis arba pasitrauktų iš žaidimo prieš Parlamento rinkimus, arba pratęstų jį tandeme.
Klausimas: kodėl Skvernelis nusprendė toliau vadovauti Vyriausybei? Galbūt, jis paskaičiavo, kad rimto pagrindo naujai politinei jėgai, kurią jis galėtų vesti į Seimo rinkimus, nėra, ir ją bus sunku sukurti, todėl geriau turėti žvirblį rankoje, negu išeiti į niekur ir prarasti politinį kapitalą, kurį padėjo sukaupti ir gali padidinti darbas ministro pirmininko pareigose. Kaip sakoma, neskubėk, ir būsi pirmas.
Svarbus niuansas: dirbdamas premjeru, Skvernelis kartu su bendražygiais gali pradėti nuosekliai ruošti atsarginį "partinį aerodromą", kad reikiamu momentu galėtų į jį "išskristi". Tačiau vargu ar Karbauskis to nepastebės ir sėdės rankas sudėjęs.
Trumpai tariant, šiandien tiek "valstiečių" lyderis, tiek Vyriausybės vadovas, atrodo, nusprendė apsiraminti ir pažaisti ilgesnį žaidimą, kuris gali baigtis tiek jų skyrybomis, tiek santuokos iš išskaičiavimo tąsa. Kad ir koks būtų abiejų pasirinkimas, priimtina alternatyva gali ir neatsirasti. Ir tik Pranckietis, atrodo, tvirtais žingsniais žygiuoja į politinę užmarštį.
Medaus mėnuo su prezidentu
O ką gi Karbauskis paruošė Prezidentūrai? Turint omenyje kalbas apie tai, kad Gitanas Nausėda yra neoficialus konservatorių kandidatas, galima buvo laukti, kad tarp jo ir "valstiečių" iš karto prasidės konfliktas — jeigu ne dėl premjero, tai dėl ministrų. Tačiau Karbauskis ėmė kalbėti apie konstruktyvų bendrą darbą su naujuoju prezidentu.
Pirmuoju draugystės išbandymu tapo gynybos ministro Raimundo Karoblio likimas: valstybės vadovas leido suprasti, kad jis turi likti, bet valdančiosios partijos lyderis galėjo pasakyti, kad koalicijos sutartyje parašyta kitaip. Galėjo, bet nepasakė, leisdamas Nausėdai pademonstruoti savo neformalią galią ir įtvirtinti savo autoritetą (partija "Tvarka ir teisingumas" susitaikė su tokia auka, greičiausiai, už kažkokią kitą ministeriją ir todėl, kad nori būti valdžioje ir bendradarbiauti su "valstiečiais" ilgalaikėje perspektyvoje).
Koks tokio Karbauskio draugiškumo tikslas? Manytina, kad prieš Seimo rinkimus jis nori neutralaus prezidento, kuris nerems dešiniųjų. To jis tikisi, galbūt, dar ir todėl, kad mato, jog konservatoriai (bent jau kol kas) negali pasigirti Nausėdos kontrole. Atitinkamai, yra šansų perimti iniciatyvą.
Klausimas: kiek valdžios norės naujasis prezidentas ir kokioms nuolaidoms pasiruošęs Karbauskis? Ar kas nors gali garantuoti, kad po Karoblio Nausėda nepareikalaus dar ko nors, o po to dar ko nors? Kitaip tariant, šiandienis "valstiečių" medaus mėnuo su valstybės vadovu gali greitai baigtis. Arba ne. Konkretesnes išvadas galima bus daryti pamačius, kaip Seimas ir prezidentas spręs kitus svarbius (pirmiausia, socialinius-ekonominius) klausimus.
Kita vertus, premjero santykiai su Nausėda iš viso neaiškūs — nei taikos, nei karo. Galbūt, Skvernelis tikisi pasirodyti geriausiai Karbauskio kovoje su prezidentu, paremdamas tai vieną, tai kitą.
Apskritai, galima teigti, kad žaidimas trikampyje Seimas-Vyriausybė-Prezidentūra tik prasideda, ir įdomiausia tai, kad jo rezultatas nenuspėjamas, nes priklausys nuo politinės konjunktūros. Pagrindinė intriga — ką prieš Seimo rinkimus kišenėje turės Ramūnas Karbauskis.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
