VILNIUS, liepos 31 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paragino laikytis "istorinės atminties ištrynimo moratoriumo", po to, kai buvo nuimta atminimo lenta Jono Noreikos garbei.
Nausėda paragino institucijas ir ekspertus dalyvauti diskusijose, kurių metu planuojama sukurti
"nacionalinės atminties politikos" principus. Anot jo, daugiau dėmesio reikia skirti istorinio konteksto pateikimui, kad žmonės galėtų sudaryti objektyvų požiūrį.
Sputnik Lietuva interviu metu "Istorinės atminties" fondo direktorius Aleksandras Diukovas papsakojo, kad negalima nesidžiaugti tuo, jog miesto centre daugiau nebekabės lenta žmogaus, dalyvavusio žydų žudynėse, garbei.
"Pasisakymas apie istorinės atminties ištrynimą, švelniai tariant, nėra adekvatumo įrodymas, greičiau atvirkščiai. Faktas yra tas, kad Noreika buvo asmuo, susijęs su žydų žudynėmis, Holokaustu. Apskritai visi Lietuvoje apie tai žino. Noreikos lenta ilgą laiką kabojo miesto centre - tai savaime liūdnas faktas ir tai, kad ji buvo nukabinta, negali nedžiuginti. <...> Matome, kad lietuvių genocido ir rezistencijos tyrimo centras deda daug pastangų Noreikos vardui apsaugoti. Tai, kas atsitiko su lenta, yra malonus, bet akibrokštas", — sakė ekspertas.
Anot Diukovo, po Grybauskaitės išėjimo Lietuvos politikai, greičiausiai, sugebės ištaisyti situaciją.
"Žinoma, išėjus iš pareigų poniai Grybauskaitei, ši situacija gali būti ištaisyta. <...> Bet tiek daug baisaus jau padaryta, kad taisyti teks labai ilgai", — teigė ekspertas.
Noreikos atminties lentos nuėmimas
Vilniaus meras Remigijus Šimašius nusprendė nukelti lentą nuo bibliotekos pastato sienos. Jo sprendimą sukritikavo daugelis Lietuvos politikų, tarp jų ir partijos "Tėvynės sąjunga — Lietuvos krikščionys demokratai" (TS-LKD) atstovai, kurie žinomi dėl savo rusofobinės pozicijos ir radikalių iniciatyvų.
Savo ruožtu Lietuvos prezidentas paragino laikytis moratoriumo istorinės atminties trynimui ir pakvietė institucijas bei ekspertus dalyvauti diskusijose, kurių metu planuojama parengti principus "nacionalinės atminties politikai".
Kas yra Jonas Noreika
Noreika Lietuvoje laikomas "nacionaliniu didvyriu", bet tai kelia pasipiktinimą tiek tiems, kurie nesutinka su oficialiu Lietuvos valdžios požiūriu į istoriją, tiek žydų bendruomenės atstovams. Iš tikrųjų, Vilniaus šlovinamas "kovotojas už nepriklausomybę" yra nacių bendrininkas ir žydų bendruomenės sunaikinimo Lietuvoje, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, dalyvis.1941 metais Noreika tapo Šiaulių apskrities vadovu. Tuo pačiu metu jis buvo nacionalistinės organizacijos "Lietuvos aktyvistų frontas" narys. Jis įsakė visus regiono žydus suvaryti į getą, jų turtas buvo paimtas. Vėliau šiame gete žuvo tūkstančiai žmonių.
Po ketverių metų jis prisijungė prie "miško brolių" — ginkluotų nacionalistų grupių, veikusių respublikos teritorijoje 1940-1950 metais. Daugelis Lietuvos "partizanų" stojo į fašistų pusę ir dalyvavo tarybinių darbuotojų ir civilių gyventojų sunaikinime.
Net Noreikos anūkė, JAV gyvenanti žurnalistė Silvija Foti stojo jos senelio kaltintojų pusėn. Pasak Foti, jos motina — Noreikos dukra — dešimtmečius rinko daugybę dokumentų Noreikos biografijai ir prieš mirtį prisakė Silvijai parašyti knygą.
Tyrimo metu Foti aptiko brošiūrą, kurią jos giminaitis parašė 1933 metais. Joje jis vadino žydus "Lietuvos ekonominiais išnaudotojais" ir kvietė jiems priešintis.
