VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Anot britų tyrinėtojų, jei raudonoji mėsa ir cukrus bus valgomi dabartiniu tempu, iki 2050 metų žmonija atsidurs ant bado slenksčio.
Prognozės autoriai pataria apriboti mėsos racioną iki 14 gramų per dieną, o vaisių, daržovių, ankštinių ir riešutų, priešingai, valgyti dvigubai daugiau nei dabar.
Tai padės išvengti beveik 11 mln. priešlaikinių mirčių per metus — daugiausia nuo vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų — ir turės teigiamą poveikį planetos klimatui.
Pasaulinę vegetarų dieną RIA Novosti autorė Alfija Jenikejeva nusprendė išsiaiškinti, ar mėsos dieta iš tikrųjų pavojingesnė nei augalinė.
Raudona ir pavojinga
2000-ųjų pradžioje keliose šalyse buvo pradėtas europiečių mitybos įpročių tyrimas. Mokslininkai 13 metų stebėjo beveik pusę milijono žmonių ir padarė išvadą, kad maitinimasis raudona mėsa gali sukelti vėžį, širdies ligas ir priešlaikinę mirtį.
Taigi, tarp žmonių, kurie per dieną suvalgydavo daugiau nei 160 gramų mėsos produktų, tikimybė mirti jauno amžiaus buvo keturiais procentais didesnė nei tų, kurie apsiribojo tik 20 gramų mėsos per dieną.
Per 13 stebėjimo metų mirė kas 17-asis savanoris. Beveik dešimt tūkstančių mirė nuo vėžio, penki su puse tūkstančio — nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
Tačiau autoriai pažymi, kad dėl visko kaltinti tik raudoną mėsą per anksti. Juk žmonės, kurie valgė daug mėsos produktų, taip pat dažnai rūkė, turėjo viršsvorį bei kitų jų sveikatai kenksmingų įpročių.
Po kelerių metų amerikiečių tyrinėtojams pavyko surasti idealią dalyvių grupę, neturinčią šių blogų įpročių — tai buvo vienos iš protestantų bažnyčių parapijiečiai.
Tyrinėtojai keletą metų stebėjo 96 tūkstančius tikinčiųjų, kurių dauguma buvo vegetarai.
Likusieji, nors ir valgė mėsą, bet labai mažai — vidutiniškai apie 50 gramų per dieną.
Tyrimo laikotarpiu nuo įvairių priežasčių mirė apie aštuoni tūkstančiai žmonių, o nuo širdies ir kraujagyslių ligų mirė du su puse tūkstančio.
Remiantis skaičiavimais, mėsos valgytojai mirė dažniau nei vegetarai, kartu buvo pastebėtas ryšys tarp priešlaikinės mirties ir raudonos mėsos valgymo. Jei rezultatus pritaikytume visai žmonių populiacijai, tai apie 6,3 proc. ankstyvų mirčių dėl visų priežasčių ir 9 procentai nuo širdies priepuolių ir insultų — reguliaraus mėsos vartojimo rezultatas.
Virškinimo ypatumai
Kaip teigia Amerikos biologai, žalingas raudonos mėsos poveikis organizmui gali būti paaiškintas virškinimo ypatumais.
Mėsoje ir kepenyse yra cholino, lecitino ir karnitino, kuriuos virškinant susidaro trimetilamino N-oksidas. Būtent ši medžiaga yra susijusi su aterosklerozės bei širdies ir kraujagyslių ligų vystymusi.
113 savanorių, kurie laikėsi skirtingų rūšių dietų, stebėjimai parodė, kad reguliarus raudonos mėsos, kaip vienintelio baltymų šaltinio, vartojimas žymiai padidina trimetilamino N-oksido kiekį kraujyje.
Pavyzdžiui, tarp savanorių, kurie kasdien suvalgydavo tik kelis gramus mėsos produktų, po mėnesio šios medžiagos kiekis buvo beveik tris kartus didesnis nei vegetarų kraujyje.
Po to, kai visi tyrimo dalyviai visiškai atsisakė raudonos mėsos, trimetilamino N-oksido kiekis organizme pastebimai sumažėjo.
Ant vėžio kablio
2015 metais Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) jautienos, ėrienos ir kiaulienos gaminius oficialiai pripažino kancerogenais. Pagrindinis dalykas buvo tas, kad reguliarus raudonos mėsos vartojimas gali sukelti storosios, gaubtinės ir tiesiosios žarnų vėžį. Bet PSO ekspertai pažymėjo, kad taip pat yra ryšys tarp pomėgio valgyti mėsą ir kasos bei prostatos vėžio.
Be to, kuo daugiau žmonių vartoja mėsos produktų, tuo didesnė piktybinių navikų susidarymo rizika.
Žmonių, kurie kasdien suvalgo po 76 gramus raudonos ir perdirbtos mėsos, tikimybė susirgti žarnyno vėžiu yra 20 procentų didesnė nei tų, kurie apsiribojo tik 20 gramų per dieną.
Visiškas mėsos atsisakymas beveik 35 procentais sumažina storosios žarnos vėžio tikimybę.
Nukenksminti mėsą
Anot Brazilijos ir Amerikos biologų, raudonoji mėsa yra kancerogeninė dėl joje esančios monosacharido N-glikolineneuramino rūgšties (Neu5Gc). Ši medžiaga gali prisijungti prie cukraus ir tapti ląstelių dalimi.
Dėl to imuninė sistema tokias ląsteles suvokia kaip pašalines ir organizme prasideda uždegiminis procesas. Greičiausiai tai ir padidina vėžio riziką.
Tačiau žarnyne gyvena specialios bakterijos Hz136, kurios, naudodamos fermentus, sugeba išskirti N-glikolneuramino rūgštį.
Tokioje būsenoje ji tampa nekenksminga žmonėms: ją arba suardo mikrobai, arba rūgštis tiesiog pasišalina su medžiagų apykaitos produktais.
Jei šios bakterijos patektų į žarnyną pakankamu kiekiu, pavyzdžiui, prebiotinių preparatų pavidalu, raudoną mėsą būtų galima valgyti bet kokiu kiekiu be jokių rūpesčių. Juolab, kad nereikia visiškai atsisakyti raudonos mėsos.
Pirma, daugelis joje esančių naudingų medžiagų, tokių kaip vitaminas B12, pasisavinamos geriau nei jų analogai iš augalų. Antra, kaip parodė Australijos tyrinėtojai, raudona mėsa, vartojama, laikantis Viduržemio jūros dietos, sumažina išsėtinės sklerozės, autoimuninės ligos išsivystymo riziką.
Prevencinis poveikis pasiekiamas dėl baltymų, geležies, kalio, vitamino D ir B grupės vitaminų, esančių raudonoje mėsoje, teigia darbo autoriai.
