Kam tokios įmonės padeda? Kokia "nuomojamųjų" darbuotojų padėtis? Kokia socialinė šio verslo reikšmė tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje?
Personalo nuomai — graži reklaminė pakuotė
Mūsuose personalo nuomos verslas — ne toks jau senas. Prasidėjo jisai dar atsigaunant po paskutiniosios pasaulinės ekonominės krizės, kokiais 2011-2012 metais. Kaip žinia, daugiausiai užsiiminėta pačių lietuvių, kaip Vakarų Europos požiūriu pigios darbo jėgos, "eksportu". O tai, savo ruožtu, buvo dėsninga, turint omeny 2008 metų "naktinę reformą" sekusį nedarbo sprogimą. Tai ir buvo vienas būdų, kuriais organizuota masinė Lietuvos darbo klasės emigracija (evakuacija?..) į Vakarus.
Iš tiesų, kaip nesunku įsitikinti tiek iš spaudoje išėjusių straipsnių, tiek iš pačių aptariamosios srities atstovų, personalo nuoma realiai prisidėjo prie nedarbo sumažinimo. Ne vien organizuodama darbuotojų "eksportą", bet ir jų įdarbinimą vietinėse, lietuviško kapitalo įmonėse.
Dalykas pristatomas gražiai. Taip esą ne tik sumažintas nedarbas, bet ir sukurtas naujų darbuotojų paieškos mechanizmas, kuriuo daugelis, girdi, dar susiranda sau pastovią darbovietę. Trumpai tariant, visiems gerai — ir darbuotojams, ir savininkams. Žodžiu, visi labai patenkinti. Bent taip jau sako mums graži reklaminė pakuotė.
Kaip yra iš tikrųjų
Tačiau tikrovė, deja, gerokai prieštaringesnė. Ir vargu, ar tokia šviesi. Pirmiausia tai rodo, kad iš pačių "nuomojamųjų" darbuotojų šiuo keliu pastovius darbus susiranda tiktai nedidelė mažuma. Štai iš kelių tūkstančių sėkmingų personalo nuomos verslo "Headex group" išnuomotų darbuotojų "net" 200 įsidarbino nuolatiniam darbui. Skaičius — beveik niekinis.
Dar daugiau. Personalo nuomos verslas dėl savo prigimties pirmiausia orientuotas ne į samdomųjų darbuotojų, bet įmonių savininkų interesus. Šios kontoros uždarbiauja besiorientuodamos į pigiausią galimą darbo jėgos išnuomojimą, kas aptarnaujamoms firmoms, aišku, paranku, bet patiems darbuotojams teikia dar mažesnį atlygį, nei būtų paprastai.
Be to, toks darbo organizavimas samdytojus "atleidžia" nuo darbuotojų apsaugai skirtų socialinių garantijų. Kiekvienas "nuomojamas" darbuotojas gali būti keičiamas greitai ir neskrupulingai, lyg suplyšusi kojinė. O ponas kapitalistas laisvas elgtis taip, kaip jam patogiau. Žodžiu, personalo nuoma tik tęsia pas mus nuo 2016 metų valstybiniu lygiu įgyvendinamą darbdaviams naudingą darbo santykių "lankstumą".
Vaizdai iš gyvenimo
Praktiškai tuo įsitikinti nesunku iš realaus gyvenimo. Imkime pavyzdžiu Norvegiją, kur itin griežtai reguliuojami darbo santykiai. Čia atlygis privalo atitekti pačiam darbuotojui. Bet personalo nuomos įmonės ir tai darydamos tiesiogiai pasipelno darbininko sąskaita. Mat uždarbis paprastai pervedinėjamas iš kronų į eurus, tad lieka papildomas pinigų likutis, kuris niekur neapiforminamas ir pasisavinamas nuomos organizatorių.
Aišku, tai dar palyginti nekaltas pavyzdys, nors kituose kraštuose, pavyzdžiui, Olandijoje, Vokietijoje ir taip toliau, darbuotojui tenkanti uždarbio dalis tikrai mažesnė. Reikia žinoti, kaip ši sistema veikia pačios Lietuvos viduje, santykyje tarp didmiesčių ir dažnu atveju kone merdinčių provincinių vietovių. Čia kartais teieškoma "durnių", nepritekliaus smaugiamų "kaimiečių", norom nenorom priverstų parduoti savo darbą jėgą, kad tik galėtų išgyventi. Neretai dirbdami pilnu etatu, tokie žmonės "į rankas" negauna nė apgailėtino lietuviško minimumo.
Be abejo, pagrindinis tokios darbo jėgos rezervas šiandien tikriausiai nebe Lietuvos provincija, bet užsienis. Daugiausia — jau ankstesniuose straipsniuose mūsų aptarti migrantai iš Ukrainos, kurių kartais tiesiog vergiškos darbo sąlygos gerai žinomos. Ukrainieciai.lt ir panašios kontoros gan aiškiai parodo mums tikrąjį personalo nuomos veidą.
Dar aiškiau jį atskleidžia prieš kurį laiką pagarsėjusi Lietuvon uždarbiauti atvykusių nepaliečių istorija. Pastarieji, tėvynėje veikiančiai personalo nuomos kontorai susimokėję solidžias (ir ilgą laiką kauptas...) sumas už galimybę išvykti dirbti į ES, pasiekę mūsiškę "Marijos žemę" atsidūrė tokiose sąlygose, kurios buvo tolygios vergovei. Nesulaukę ne tik žadėto, bet apskritai jokio darbo užmokesčio, jie galiausiai paliko Lietuvą, neprisiteisę nė cento.
Įsidėmėtina, kad panašios, o iš tiesų net gerokai baisesnės istorijos girdimos iš JAE, Kataro ir kitų Arabų pusiasalio kraštų, kur analogiškų įmonių samdomi darbininkai iš Nepalo, Bangladešo ir Indijos dirba vietiniuose statybų projektuose bei apskritai atlieka "juodadarbių" funkcijas, gyvendami be asmens dokumentų (šie iš jų atimami) nuo vietinių atskiruose, lūšnelėmis apstatytuose getuose.
Išvados
Taigi, matome, kaip personalo nuomos reiškinys įtraukia žmones iš skirtingų kampų į vieną didelį kapitalo ir darbo jėgos tinklą. Viena vertus, siūlomos galimybės užsidirbti, kai pasiseka, netgi daugiau, nei būtų savo krašto sąlygomis (pavyzdžiui, nepaliečiams net lietuviška "minimalkė" — pasakiški pinigai); kita vertus, įtvirtinama tam tikra dvigubo išnaudojimo (tiek nuomos kontoros, tiek aptarnaujamos įmonės naudai) schema.
Tiesa, aukščiau minėtuose pavyzdžiuose parodytų ekscesų daugiau mažiau apsisaugoti galima (ypač šalyse, kur griežčiau reguliuojami darbo santykiai) stojant į vietines profesines sąjungas. Tačiau, kaip žinia, darbininkams iš Lietuvos tokia praktika nebūdinga. Tenka girdėti atsiliepimų, pavyzdžiui, kaip norvegai bei kiti europiečiai už tai juos netgi pašiepia. Bet kol kas yra, kaip yra — tokia mūsų nusistovėjusi nacionalinė psichologija.
Mūsų aptariamasis procesas neabejotinai juda ir judės toliau. Į ką, kaip ir kokias formas tai peraugs, lieka atviras klausimas. Bet pats personalo nuomos reiškinio "laisvumas", socialinių garantijų nebuvimas ir taip toliau daro jį artimą kitam internetinėje erdvėje veikiančiam platformų verslo formatui. O šiame kontekste, turint omeny jau besireiškiančią automatizacijos-robotizacijos technologinę revoliuciją, yra pagrindo manyti, kad personalo nuomos verslas prisidės prie jau dabar vykstančios intelektinio darbo proletarizavimo tendencijos.
Prie ko tai prives, ilgainiui pamatysime, bet aišku jau ir dabar, kad be pasiruošimo vienytis ir ginti savas teises, daugeliui "nuomojamų" darbuotojų iš Lietuvos šviečiasi ne pačios geriausios sąlygos.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
