VILNIUS, lapkričio 11 — Sputnik. Varšuva greičiausiai įgarsina Vašingtono poziciją, kuris mano, kad "Nord Stream-2" kelia grėsmę Amerikos suskystintų gamtinių dujų (SGD) gamintojų interesams, sakė ekonomistas, Nacionalinės ekonomikos ir viešojo administravimo akademijos prie Rusijos Federacijos prezidento dėstytojas Vladislavas Ginko interviu Sputnik radijui metu.
"Nord Stream-2" nekelia jokių kitų grėsmių. Natūralu, kad jis nekelia jokios grėsmės Europai. Todėl Lenkijos valdžios institucijų pareiškimas rodo tai, kad, deja, jie atkakliai kartoja tai, ką sako Vašingtonas, nesuprasdami, kad traukinys jau išvyko — "Nord Stream-2" bus įgyvendintas, ir jis bus įgyvendintas daugumos ES šalių interesų labui", — sakė jis.
Ginko pridūrė, kad Varšuvos pareiškimai atrodo gana keistai, nes suvereni šalis turėtų kalbėti apie savo interesus, o ne transliuoti JAV poziciją.
"Jei Lenkijai nereikia Rusijos gamtinių dujų, jos [Lenkijos valdžios institucijos — Sputnik] gali jų negauti, jos ir atsisakinėjo jų reguliariai... Bet tai yra jų pasirinkimas, jie gali tai daryti. Tačiau teigti, kad kiti vartotojai negali vartoti šio produkto — Rusijos gamtinių dujų — tai pakankamai absurdiška", — sakė jis.
Anksčiau Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis teigė, kad dalyvaudamos projekto įgyvendinime ES šalys remia "Rusijos gynybą ir Rusijos ginklus europiniais pinigais".
Rusijos Federacijos Tarybos narys Aleksejus Puškovas Lenkijos premjero žodžius pavadino "niekais". Rusijos senatorius pabrėžė, kad Moravieckis užsiima "primityvia propaganda", eilini kartą žodžiais puldamas "Nord Stream-2" projektą.
"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekių, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų per metus, tiesimą nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Bendra projekto kaina yra 9,5 milijardo eurų.
Prieš projektą pasisako JAV ir Ukraina. Vašingtonas ketina skatinti Europos rinką pirkti JAV suskystintas dujas, o Kijevas nenori prarasti pajamų iš Rusijos dujų tranzito. Lietuva, Latvija ir Lenkija, kurios projektą laiko politizuotu, taip pat nepritaria dujotiekio tiesimui.
Tarp tų, kurie palaiko "Nord Stream-2", yra Vokietija ir Austrija, suinteresuotos patikimu dujų tiekimu į Europą. Norvegija taip pat domisi sėkmingu projekto įgyvendinimu, nes vyriausybė valdo 30 procentų "Kvaerner", vieno iš statybos rangovų, akcijų.
Rusija ne kartą ragino nevertinti dujotiekio kaip įtakos priemonės. Pasak Vladimiro Putino, Maskva projektą traktuoja tik kaip ekonominį.
