Tačiau dėl vietos, laiko ir posėdžio darbotvarkės dar nesusitarta.
Susiskaldžiusi žmonija susidūrusi su grėsmėmis
Rusijos vadovas pasiūlė surengti aukščiausiojo lygio susitikimą, kalbėdamas Jeruzalėje 75-ųjų Holokausto metinių proga. Jis išreiškė rimtą susirūpinimą dėl "pasaulio susiskaldymo susidūrus su grėsmėmis".
"Strateginio stabilumo klausimai yra darbotvarkės dalis, kuriai reikia skubių ir nepaprastų žingsnių. Kalbant plačiau, mes kalbame apie žmonijos išlikimą", — savo ruožtu sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Turinio ir dramatiškumo prasme šie pareiškimai primena sovietų valdžios iniciatyvas antroje 1930-ųjų pusėje. Tada TSRS reikalavo bendrai pažaboti agresorių ir sukurti tam kolektyvinę saugumo sistemą. Vakarai nekreipė dėmesio į sovietų vadovybę. Dėl to pasaulis nusirito į Antrąjį pasaulinį karą ir tik jo pabaigoje atsirado Jaltos-Potsdamo sistema, kurioje tariamai vis dar gyvename.
Būtent — tariamai, nes de facto Jaltos-Potsdamo sistemos mechanizmai jau seniai neveikia. Po TSRS žlugimo JAV spontaniškai persvarstė tarptautinių santykių reguliavimo mechanizmus. Kartais moderni sistema vadinama post-Jaltos sistema, nes oficialiai galioja visos Jaltos ir Potsdamo susitarimuose numatytos tarptautinės organizacijos. Iš tikrųjų Vašingtonas pats nusprendžia, kuriuos tarptautinių organizacijų sprendimus jis ir jo sąjungininkai turėtų įgyvendinti, o kuriuos ne. Amerikos diktatūrai prieštaraujančioms valstybėms, jų vadovams ir tarptautinėms organizacijoms gresia bent jau sankcijos, blogiausiu atveju — nuolaidūs lyderiai yra sulaikomi pagal išgalvotus kaltinimus, o pernelyg nepriklausomos valstybės patiria JAV "humanitarinį bombardavimą".
Pasaulis pateko į sisteminę krizę
Mes gyvename pasaulyje, kurio ekonomika remiasi Vašingtono sutarimu (Vašingtono konsensuso era yra dar vienas paplitęs po Jaltos eros pavadinimas). Politiniu požiūriu Vašingtono konsensuso ekonominio modelio dominavimą užtikrina visuotinė JAV hegemonija.
Tiksliau, taip buvo dar visai neseniai. Tačiau Krymo grįžimas į Rusijos sudėtį tiesiai po amerikiečių, kurie jau ruošėsi jį pasisavinti, nosimi, JAV išstūmimas iš Sirijos, neveiksmingos sankcijos Rusijai, Vašingtono nesugebėjimas priversti Kinijos vykdyti jų politinius ir ekonominius reikalavimus, JAV ir ES elito pasidalijimas, ekonominiai konfliktai tarp Amerikos ir Europos Sąjungos — visa tai parodė, kad Amerikos hegemonija baigiasi.
O be politinės JAV hegemonijos neįmanoma vykdyti Vašingtono konsensuso ekonominės politikos.
Pasaulis pateko į sisteminę krizę. Labiausiai nukentėjo (taip pat ir ekonomiškai) JAV ir bendrai Vakarai, kaip pagrindiniai triuškinamo Vašingtono konsensuso naudos gavėjai. Kada ir kaip Vakarų šalys išeis iš krizės ir ar pilna apimtimi, niekam nežinoma. Tam įtakos turi koronaviruso epidemija, kurios kitu metu žmonija ne tai, kad nepastebėtų, bet būtų išgyvenusi be didesnių sukrėtimų, o ekonominiai nuostoliai, nepaisant milžiniško jų masto, nebūtų kritiški.
JT palaikė Putino idėją surengti Saugumo Tarybos "penketuko" susitikimą >>
Tačiau dėl sisteminės krizės imponuojančios epidemijos, kai išteklių jau trūksta, ir čia juos dar reikia išleisti epidemijai ir jos padariniams įveikti, globalizmo pagrindas — mitinė Vakarų vienybė — pradėjo byrėti. Vakarų šalys ne tik pradėjo užsidaryti viena nuo kitos, bet ir įsisprausti į visiškai egoistinę politiką. Jos atsisako padėti savo ES partneriams medicininėmis priemonėmis ir finansine parama. ES valstybių ekonomika praranda sektorius, siekiančius vienybės (turizmas, bendra gamyba — komponentų tiekimas iš karantino zonų per uždarytas sienas dar toli gražu nėra garantuotas). JAV surengė karinę operaciją, norėdamos iš Italijos išvežti pusę milijono koronaviruso testų, kurių pačiai Italijai trūksta. Vakarai neria į klasikinius viduramžius, kur kiekvienas už save ir visi prieš visus. Ir kuo ilgiau epidemija juos veiks, tuo giliau jie į šią būseną pasiners.
Ar mes sukursime naują pasaulį?
Jei senasis pasaulis baigiasi, būtina susitarti dėl "gražaus naujojo pasaulio" taisyklių. Tiesą sakant, tai ir pasiūlė Vladimiras Putinas. Nauja tarptautinių santykių sistema gali būti sukurta remiantis pasaulinių karų rezultatais (kaip kad buvo po 1914–1918 ir 1939–1945 metų) arba remiantis bendru kompromisu, kuris leis išvengti karinio konflikto, galinčio sukelti visos žmonijos žūtį.
Nežinia, ar JT Saugumo Tarybos "penketuko" viršūnių susitikimas įvyks rudenį, ar vėliau. Bet kokiu atveju, verta palaukti, kol paaiškės epidemijos padarytos žalos rezultatai, naftos karo (ir, sakyčiau, energetikos, nes dujų irgi) padariniai, bei pasižiūrėti, kaip giliai Vakarų biržos kris dabartinės pasaulinės sisteminės krizės metu.
Ir paaiškėjus, kas tiksliai išgyveno šią kovą, bus galima nuspręsti, su kuo ir apie ką verta kalbėti.
Vienintelis teigiamas dalykas čia yra tas, kad atrodo, jog sisteminė krizė, angliavandenilių kainų krizė ir koronaviruso pandemija gali mums pakeisti naują pasaulinį karą, atlikti "miško slaugytojos" vaidmenį ir atmesti netvarius politinius subjektus.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
