Kaip pažymėjo įtakingas Amerikos bankas "Goldman Sachs", kurį cituoja "The Guardian", "koronaviruso krizė sumažins paklausą 19 milijonų barelių per dieną balandį ir gegužę", todėl net jei rytoj bus susitarta dėl gamybos apimčių mažinimo, to vis tiek bus per mažai ir bus per vėlu išvengti kainų sumažėjimo ateinančiomis savaitėmis, kai saugyklų talpos bus pripildytos.
Verta paminėti, kad Amerikos bankininkų vertinimas buvo gana optimistinis: jie atliko šiuos skaičiavimus, pagrįstus produkcijos sumažėjimu 15 milijonų barelių, su prielaida, kad dėl griežtų karantino priemonių paklausa sumažės tik 19 milijonų barelių, nors, remiantis kitais vertinimais, tai gali siekti ir apie 20–25 milijonus barelių.
OPEC+ susitarimas, nepaisant jo svarbos ir populiarumo naujienų puslapiuose, yra ne tik parama šiandienos kainoms ir naftą eksportuojančių šalių biudžeto pajamoms, bet ir labai sudėtingas kompromisas, skirtas ateičiai, tai yra ekonomikos atsigavimo laikotarpiui po epidemijos.
Šis "žvilgsnis į ateitį" gali paaiškinti santūrią rinkų reakciją ir nuosaikius lūkesčius dėl greito priemonių, dėl kurių susitarta per OPEC+ ir kurios patvirtintos G20 viršūnių susitikime, veiksmingumo: "Plano (OPEC+) gali pakakti, kad būtų užkirstas kelias tolesniam kainų kritimui, bet tai nepakankama, kad būtų galima pradėti jų kėlimą", — teigė "IHS Markit" energetikos rinkos analitikas Marshall'as Steves'as. Jo vertinimu, kurį paskelbė amerikiečių finansinis leidinys "MarketWatch", šis sandoris yra ne žlugimas, bet ir "ne panacėja".
Tai, kad OPEC+ susitarimo taikymo sritis yra nukreipta į ateitį, o ne artimiausias savaites ar mėnesius, rodo pagrindinis oficialiojo pareiškimo, pateikto pasibaigus virtualiam viršūnių susitikimui, punktas.
Susitikimo dalyviai susitarė per pradinį dviejų mėnesių laikotarpį, kuris baigiasi 2020 metų birželio 30 dieną, sumažinti bendrą naftos gavybą 10,0 mln. barelių per dieną. Per ateinantį šešių mėnesių laikotarpį nuo nuo 2020 metų liepos 1 iki 2020 metų gruodžio 31 dienos bendras suderintas koregavimas sieks 8,0 mln. barelių per dieną, o po to 6 mėn. — nuo 2021 metų sausio 1 iki 2022 metų balandžio 30 dienos po po 6,0 mln. barelių per dieną.
Pradinis koregavimų apskaičiavimo rodiklis yra naftos gavyba 2018 metų spalio mėnesį, išskyrus Saudo Arabijos Karalystę ir Rusijos Federaciją, kurių bazinis lygis yra 11,0 mln. barelių per dieną. Susitarimas galios iki 2022 metų balandžio 30 dienos, tačiau jo pratęsimas bus svarstomas 2021 metų gruodžio mėnesį.
Naftos rinkos dalyvius bandoma įtikinti, kad tai yra ne "skubus sumažinimas", kurio tikslas — išgelbėti gamintojus nuo trumpalaikių problemų, o būtent ilgalaikis naftos rinkos deficito sukūrimas. Tačiau deficitas "suaktyvės" tik tada, kai vartojimo lygis priartės prie tokio, koks jis buvo prieš epidemiją.
Verta paminėti, kad susitarimas vis dar gali būti nutrauktas, nes OPEC+ principinė pozicija yra ta, kad niekas negali gauti "nemokamo bilieto" į šviesią naftos ateitį. Štai kodėl galutinėje aukščiausiojo lygio susitikimo rezoliucijoje teigiama, kad visi gamybos mažinimai įsigalios tik tuo atveju, jei Meksika (vienintelė šalis, kuri nepritarė susitarimui) sutiks, kad per dieną gamyba būtų sumažinama 400 tūkst. barelių naftos.
Tai yra principo klausimas, nes jei net ir ne pats didžiausias naftos gamintojas bus atleistas nuo dalyvavimo jame, jis subyrės: Saudo Arabija ir Rusija kartu valdo šiek tiek daugiau nei 20 procentų pasaulinės naftos gavybos ir vienos jos negali atlaikyti visų "sumažinimų", ir net jei reikiamas gamybos sumažėjimas būtų paskirstytas su JAV, vis tiek paaiškėja, kad "mažinti" teks tik maždaug nuo trečdalio pasaulinės produkcijos.
Tai supranta dauguma naftą eksportuojančių šalių, įskaitant tas, kurioms visiškai nepriimtina oficialiai pasirašyti OPEC+ susitarimą vidaus politinių sumetimų požiūriu. Pavyzdžiui, agentūra "Reuters" praneša apie Oslo poziciją naftos sandoryje: "Norvegija, didžiausia naftos gamintoja Vakarų Europoje, šeštadienį teigė, kad šalis vis dar svarsto galimybę sumažinti naftos gavybą, jei OPEC+ grupė įgyvendins savo planą.
"Susitikimo metu sakiau, kad Norvegija svarstys vienpusį naftos gavybos sumažinimą su sąlyga, kad bus pasiektas susitarimas tarp OPEC+ šalių dėl gamybos mažinimo", — sakė naftos ir energetikos ministrė Tina Bru.
Meksika gali sau leisti sabotuoti OPEC+ sandorį, nes ši šalis yra unikali tarp naftos eksportuotojų: kiekvienais metais (ir tam reikia tam tikrų išlaidų) Meksika "apdraudžia" savo metinį naftos eksportą finansų rinkose, todėl gali ignoruoti kainų situaciją, susijusią su kitų gamintojų epidemija ir kainų karu, maždaug iki šių metų pabaigos.
Tačiau Meksika negali ignoruoti Donaldo Trampo, kuris yra nepaprastai suinteresuotas vykstančiu susitarimu. Be to, kaip pabrėžia BBC, JAV prezidentas yra pasirengęs (ir tai — retas atvejis) laikinai prisiimti finansinius nuostolius, kuriuos patirs pietinis kaimynas dėl sumažėjusios naftos gavybos.
"JAV prezidentas Donaldas Trampas sakė, kad siūlo padėti Meksikai susitvarkyti". Jis sakė, kad JAV sumažins naftos gavybą, o Meksika vėliau ją "kompensuos". Jis pridūrė, jog nėra tikras, kad susitarimas bus priimtas. "Mes ties tuo dirbame. Manau, kad galų gale viskas susitvarkys", — sakė jis.
OPEC+ susitarimas vis dar gali žlugti, bent jau tuo atveju, jei Baltųjų rūmų pateiktas "Meksikos pasiūlymas" pasirodys nepriimtinas nei Meksikos vadovybei, nei likusiems OPEC+ nariams.
Verta paminėti, kad JAV nedalyvavimas oficialiame OPEC+ susitarime nepadės Amerikos skalūnų įmonėms, ir būtent todėl, kad OPEC+ mažinamas produkcijos dydis yra toks, kad kainos neliktų visiškai katastrofiškos, tačiau jos bus tokios, kad Amerikos skalūnų įmonės neišvengiamai bankrutuos. Kaip penktadienį pripažino Jungtinių Valstijų energetikos sekretorius Dan'as Brouillette: "Manome, kad iki šių metų pabaigos JAV produkcija sumažės beveik dviem milijonais barelių per dieną. Kai kurie modeliai rodo dar įspūdingesnius skaičius, pavyzdžiui, iki trijų milijonų barelių per dieną."
Galbūt amerikiečiams bus lengviau dėl iliuzijos, kad šį sumažinimą paskatino "rinka", o ne OPEC+ susitarimas, tačiau dėl to padariniai nesikeis.
Iš esmės tolesnė naftos kainų raida yra tų, kurie dabar kovoja su epidemija, rankose: kuo greičiau ji pasibaigs, tuo greičiau kainos atsigaus, nors tam tikrą vaidmenį gali atlikti ir Meksikos vadovybės užsispyrimas. Tai, ką galėtų padaryti didelio naftos aljanso atstovai OPEC+ formate, jau buvo padaryta, o rezultatas jau gali būti laikomas dideliu pasaulio naftos diplomatijos laimėjimu.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
