VILNIUS, 25 — Sputnik. Analitinis portalas "RuBaltic.ru" praėjusį penktadienį surengė nuotolinę vaizdo konferenciją tema "Ar Europoje yra žodžio laisvė? Cenzūros problema rytų periferijose".
Renginio metu buvo kalbėta apie tautinių mažumų teisių pažeidimus, opozicionierių persekiojimus, užsienio žiniasklaidos draudimą. Apskritojo stalo diskusijoje dalyvavo ekspertai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Ukrainos ir Prancūzijos.
Analitinio portalo "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Aleksandras Nosovičius ir "RuBaltic.ru" politikos apžvalgininkas Aleksejus Iljaševičius atidarė renginį pristatydami pranešimą "Europa cenzūruota 2020 m.: žodžio laisvės slopinimas Baltijos šalyse ir Ukrainoje".
Ekspertai pateikė ryškiausius kovos su kita nuomone posovietinėje erdvėje atvejus.
Ataskaitoje taip pat buvo paminėtas Sputnik žurnalistų persekiojimas Lietuvoje ir Estijoje. Visų pirma, autoriai priminė, kad nuo 2019 metų gegužės iki liepos mėn., vykstant Lietuvos Respublikos prezidento rinkimų kampanijai, padaugėjo išpuolių prieš Sputnik Lietuva. Vyriausiajam redaktoriui Maratui Kasemui buvo uždrausta atvykti į šalį.
Padėtį Estijoje išsamiau apibūdino Sputnik Estija portalo vyriausioji redaktorė Jelena Čeryševa. Ji priminė, kad 2019 metais redakcija gavo Policijos ir pasienio apsaugos departamento laiškus su tiesioginiais grasinimais iškelti prieš juos baudžiamąją bylą, jei jie nenutrauks darbo santykių su MIA "Rossija segodnia". Dėl to redakcija nuo sausio 1 dienos dirba ypatinguoju režimu.
Čeryševa įsitikinusi, kad Estijos valdžiai nereikia alternatyvių informacijos šaltinių: tai trukdo jos pasaulėžiūrai. Politiškai nepalanki žiniasklaida gali ką nors pasiekti tik per teismus.
Žurnalistė prisiminė, kaip prisidengę sankcijomis Estijos bankai grasino uždaryti agentūrų darbuotojų asmenines sąskaitas, net ir tiems, kurie jau seniai pasitraukė iš redakcijos ar parašė tik vieną straipsnį.
Latvijos žurnalistas Jurijus Aleksejevas patvirtino, kad Latvijos valdžia, kaip ir Estijos, į žurnalistų spaudimą aktyviai įtraukia vietinius bankus.
Iš nepageidaujamų autorių, interneto svetainių, neįregistruotų kaip žiniasklaidos priemonių, savininkų atimamos banko sąskaitos.
Prancūzų žurnalistas Dmitrijus de Koško pažymėjo, kad rusakalbių gyventojų priespaudos problema, egzistuojanti Baltijos šalyse ir Ukrainoje daugiau nei keliolika metų, Europos žiniasklaidoje praktiškai nenušviečiama. Įtakingos ES šalys neturi patikimos ir konstruktyvios informacijos apie tautinių mažumų priespaudą. Todėl jie niekaip nekovoja su šiais pažeidimais.
Estijos žmogaus teisių aktyvistas Sergejus Seredenko įsitikinęs, kad žiniasklaidos sritis Estijoje yra tiesiogiai priklausoma nuo valdžios institucijų. Darbotvarkę sudaro spaudos tarnybos, kurių pranešimus, be jokių patikrinimų ir komentarų, platina žiniasklaida. Vietinių leidinių versijos rusų kalba dažniausiai tik išverčia šią informaciją.
Lietuvos politikas, buvęs Klaipėdos miesto tarybos deputatas Viačeslavas Titovas pažymėjo, kad Lietuvos valdžios istorijos perrašymai nesulauks norimo dėmesio. Nepadės ir disidentų priespaudos kursas. Tačiau visada bus tokių, kurie palaikys oficialią ideologiją, net jei ji leidžia nacių kolaborantų heroizmą.
