VILNIUS, birželio 17 — Sputnik. "Rail Baltica" geležinkelio statybos projekto auditas atskleidė rimtų trūkumų, ypač susijusių su projekto atsipirkimu. Apie tai praneša "ERR" portalas.
Audito rezultatus paskelbė Europos Audito Rūmai. Ataskaitoje nurodoma, kad numatomas keleivių skaičius neatlaiko kritikos. Be to, neaišku, iš kur atsiras kroviniai, kuriuos planuojama gabenti geležinkeliu.
Auditas sukėlė ginčus tarp Estijos politikų.
Europos Audito Rūmų narys Oskaras Heriksas (Oskar Herics) pareiškė, kad projekto atsipirkimui gresia pavojus dėl mažo gyventojų ir numatomo keleivių skaičiaus.
"Kol kas nėra eismo geležinkeliu, taip pat nėra idėjų, kaip perkelti pervežimus iš šiandien dominančių kelių į geležinkelį. Ir taip brangus projektas per aštuonerius metus pabrango dar 51 proc. Ir pagaliau tarp trijų šalių-partnerių nėra susitarimo, kaip prižiūrėti kelią baigus statybas", — sakė jis.
Ataskaitoje taip pat kalbama apie tai, kad Latvijoje dėl biurokratijos žemės įsigijimo procesas užsitęsė, o tarp trijų Baltijos šalių nebuvo sudaryti principai, kaip pasidalinti išlaidas ir pajamas iš geležinkelio veiklos.
Tačiau nepaisant audito metu nustatytų trūkumų, Estijos centristai ir "Isamaa" ("Tėvynė") partijos nariai pritaria projekto tęsimui.
Estijos ministras pirmininkas Juris Ratas pareiškė, kad tarp Talino ir Pernu per dieną pravažiuoja apie tūkstantis sunkvežimių, kurie galėtų persikelti į geležinkelį ir taip užtikrinti didelį krovinių srautą. Savo ruožtu "Isamaa" partijos pirmininkas Helir-Valdor Seeder pažymėjo, kad "Rail Baltica" negali būti projektas, kuris atsipirktų vien keleiviais ir kroviniais.
"Kas nutiks šiaurės krypčiai, pavyzdžiui, tarp Talino ir Helsinkio? Visa tai yra vienos didelės perspektyvos (geležinkelio) dalis. Šiandien į šiuos klausimus atsakymų nėra. Tačiau aišku viena, būtų protinga sujungti Baltijos šalis su bendra žemyninės Europos geležinkelių infrastruktūra", — pareiškė jis.
Tuo tarpu konservatoriai, kurie siekia atšaukti projektą, palaikė audito išvadas ir pažymėjo statybų neperspektyvumą.
"Nebus prekių, žmonių per mažai, kad keleivių būtų pakankamai. Suomija neįsitikinusi, ar prisijungs prie projekto. Tas pats pasakytina ir apie Lenkiją. Taigi, nematau jokios perspektyvos. Tai yra periferinis geležinkelis, kurio niekam nereikia", — sakė Estijos vidaus reikalų ministras Martas Helmė.
Anksčiau Estijos konservatoriai pareiškė, kad jų pastangomis buvo sustabdytas geležinkelio tiesimo projektas. Tačiau vėliau Estijos ekonomikos ir infrastruktūros ministras Tavis Asas pasakė, kad vyriausybė nesustojo ir neplanuoja sustabdyti "Rail Baltica" įgyvendinimo.
"Rail Baltica"
"Rail Baltica" projektas — tai geležinkelis, jungsiantis Baltijos šalis su Vakarų Europa. Jis eis per Berlyną, Varšuvą, Vilnių, Kauną, Rygą ir Taliną. Maršrutą buvo numatyta pratęsti iki Suomijos naudojant vandens transportą, tačiau Helsinkis pristabdė savo dalyvavimą.
Projekto vertė siekia 5,8 milijardo eurų. Periodiškai pasirodo informacija, kad geležinkelio tiesimas kainuos brangiau, nei buvo numatyta iš pradžių.
Kai kurie Baltijos šalių politikai kalba apie galimą "Rail Baltica" įgyvendinimo terminų vėlavimą. Latvijos transporto ministras Talis Linkaitis pareiškė, kad projektas gali užtrukti mažiausiai 2–2,5 metų, o Estijos valstybės kontrolė pažymėjo, kad Talinas, savo ruožtu, atsilieka pagal realizavimo terminus daugiau nei dvejus metus, o visas projektas — pusantrų metų.
Lietuva nusiteikusi pozityviau nei jos kaimynės. Vilnius tikisi, kad "Rail Baltica" bus baigtas laiku, ir periodiškai teikia pareiškimus apie jau atliktus darbus ir ateities planus.
Traukinių paleidimas planuojamas 2026 metais.
Daugelis ekspertų skeptiškai vertina būsimą geležinkelį. Jie atkreipė dėmesį į projekto nerentabilumą ir jo ekonominį beprasmiškumą.
