VILNIUS, spalio 2 — Sputnik. Jungtinės Valstijos nori sukiršinti katalikus su stačiatikiais Baltarusijoje ir rengia provokacijas, kurios gali priversti tikinčiuosius imtis radikalių žingsnių. Tokį susirūpinimą išreiškė Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Sergejus Naryškinas. To paties bijoma ir Rusijos stačiatikių bažnyčioje. Ar realu politikams sulošti "religine korta" su baltarusiais — tyrė RIA Novosti korespondentas Antonas Skripunovas.
Praėjusių amžių žaizdos
Baltarusijoje protestai nenurimsta beveik du mėnesius. Demonstrantai rengia mitingus, saugumo pareigūnai juos sulaiko. Tačiau, skirtingai nei rugpjūčio mėnesį, žmonės su kryžiais ir sutanomis nestovi tarp priešininkų.
Pirmosiomis dienomis po rinkimų, kai padėtis šalyje įkaito iki ribos, kunigai veikė kaip tarpininkai konfliktuose. Ypač šalies vakaruose.
"Daugelyje miestų valdžios atstovai susitiko su protestuotojais. Dieną prieš tai ROVD vadovai atėjo pas katalikus kunigus. Jie paprašė jų būti šalia, kad būtų išvengta smurto bangos. Ir jie tikrai nuramino, paragino užmegzti dialogą", — prisimena akcijose Gardine dalyvavęs katalikas Artiomas Tkačiukas.
Šiuo metu aistros šiek tiek aprimo ir dvasininkai nebeišeina masiškai į gatves. Tačiau bažnyčios tarnai bando padėti parapijoms. Pavyzdžiui, padėti išeiti iš areštinių ar pateikti peticiją į teismą.
"Žodžiu, užvakar Gardine buvo teisiamas žinomas miesto chirurgas. Aleksandras Cilindzas yra tikintis, jis eidavo į mitingus su ikonomis ir kryžiumi, meldėsi. Byla buvo iškelta dėl dalyvavimo neleistinoje akcijoje. Kunigo vadovaujami tikintieji atvyko palaikyti į teismo posėdį. Ir su jais — stačiatikių kunigas ir protestantų pastorius", — sako Artiomas.
Ir visa tai mieste, kuriame ne iš nuogirdų žinoma apie religinius susirėmimus. XVII amžiuje, per trisdešimt metų trukusį Rusijos ir Lenkijos karą, Gardinas buvo katalikų ir stačiatikių akistatos epicentre.
Ikonos vietinėse bažnyčiose primena tuos kruvinus laikus. Pas stačiatikius — kankinys Afanasijus iš Bresto, kurį lenkai iki mirties nukankino įkaitinta geležimi. Pas katalikus — kunigas Andrejus Bobolius, jį kardais mirtinai sukapojo Bogdano Chmelnickio kazokai.
Panašu, kad nuspręsta atverti seniai užgijusias žaizdas. Pasak Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos, JAV nori pradėti konfliktą tarp krikščionių. Abi konfesijos yra didžiausios Baltarusijoje. Apie 80 procentų baltarusių persižegnoja iš dešinės į kairę, tai yra, stačiatikiškai. Apie 15 procentų — iš kairės į dešinę, katalikiškai.
Anot Naryškino, Amerikos specialiosios tarnybos planuoja areštuoti ar net sužeisti ir nužudyti vieną iš autoritetingų katalikų dvasininkų. Siekiama paskatinti tikinčiuosius "aktyviau dalyvauti gatvių protestuose".
Rusijos stačiatikių bažnyčia yra susirūpinusi žvalgybos informacija. Ir tai ne šiap sau: kaimyninėje Ukrainoje vidinė bažnyčios schizma nerimsta jau 30 metų, o kartu — ir konfesiniai stačiatikių ir graikų katalikų konfliktai, kilę dėl politinių priežasčių.
"Turime dėti visas pastangas, kad religinės organizacijos nepatektų į politinę konfrontaciją", — RIA Novosti sakė Sinodo Bažnyčios santykių su visuomene ir žiniasklaida skyriaus pirmininko pirmasis pavaduotojas Aleksandras Ščipkovas.
Tendencija
Aleksandras Lukašenka taip pat perspėjo apie bandymus politizuoti dvasininkiją. Priešingu atveju, pasak jo, "valstybė į tai nežiūrės abejingai".
Vienaip ar kitaip, tikintieji dalyvauja politinėje darbotvarkėje. Iš čia ir noras juos sukiršinti.
"Interneto forumuose matau tendenciją: kažkas siekia supriešinti katalikų ir stačiatikių interesus. Visų pirma tie, kurie tautos neramumus šalyje vadina "katalikiškais" ar "lenkiškais", sąmoningai skaldydami piliečius", — sako Baltarusijos stačiatikių bažnyčios informacijos skyriaus vadovas, protojerėjus Sergijus Lepinas.
Tokie bandymai, nors ir pavieniai, sukelia tikintiesiems nerimą. Juk Stačiatikių bažnyčios, kaip ir katalikų bažnyčios, pozicija, pasak kunigo, susiveda į vieną pagrindinę žinią: sustabdyti konfliktą.
"Mes netgi šantažuojami: jei nepritarsite mūsų požiūriui, paliksime stačiatikių bažnyčias. Bet mes paaiškiname, kad niekieno nelaikome prievarta. Daugybė antiortodoksų komentarų internete yra susiję su nesupratimu", — pažymi Lepinas.
Pasak jo, Baltarusija yra tarpreliginės taikos šalis. Nors būtent ji — viena iš nedaugelio posovietinėje erdvėje — kadaise patyrė kruvinas tikinčiųjų nesantaikas.
"Mes kovojome ir mums tai nepatiko. Taigi dabar, net teoriškai, nėra klausimų, kuriuos būtų galima išspręsti agresija ar kitomis konfrontacijos formomis. Baltarusiai yra labai tinkama gyventi tauta, ypač kasdieniame lygmenyje", — paaiškina kunigas.
Katalikai dėmesio centre
Katalikų bažnyčios atstovai mąsto taip pat. Minsko-Mogiliovo arkivyskupijos generalinis vikaras vyskupas Jurijus Kosobuckis įsitikinęs, kad dvasininkai iš niekieno negauna politinio pobūdžio nurodymų.
"Šiandien Baltarusijos Katalikų Bažnyčia kalba tiesą apie padėtį šalyje, priešinasi smurtui, ragina laikytis solidarumo, vienybės, harmonijos, taikos, atleidimo", — pabrėžė jis interviu žurnalistams.
Nepaisant to, per protestus dėmesio centre atsidūrė būtent katalikai. Rugpjūčio mėnesio istorija su Minsko demonstrantų išsisklaidymu sulaukė didelio atgarsio. Tada OMON'as uždarė žmones Simeono ir Elenos katedroje ir valandą nieko neišleido. Silovikai tai motyvavo tuo, kad norėjo apsaugoti tikinčiuosius nuo protestuotojų. Baltarusijos katalikų bažnyčios vadovas arkivyskupas Tadeušas Kondrusievičius paragino ištirti įvykį.
Po poros dienų, rugpjūčio 31 dieną, jis, šalies pilietis, nebuvo įleistas į Baltarusiją. Prezidentas Lukašenka paaiškino: dvasininkas buvo įtrauktas į sąrašą asmenų, kuriems draudžiama atvykti į šalį, sąrašą, nes grįždavo namo, "gavęs tam tikrų užduočių" Lenkijoje. Jis ne kartą kaltino kaimyninę valstybę bandymu surengti protestus Minske ir kituose miestuose.
"Mūsų nesukiršinti"
Baltarusijos katalikai neigia bet kokius ryšius su kitomis vyriausybėmis, nors daugelis jų yra etniniai lenkai. Jie gyvena daugiausia šalies vakaruose, Gardino srityje. Jie taip pat kalba apie bandymus įtraukti juos į didelę etnokonfesinę konfrontaciją.
"Jei kas nors nori sužaisti religine korta politiniais tikslais ir sukiršinti katalikus su stačiatikiais, vargu ar tai pavyks. Paskutiniai tokio pobūdžio susirėmimai buvo XIX amžiuje, kai, įstojus į Rusijos imperiją, katalikų bažnyčios buvo paverstos stačiatikių šventovėmis. Tačiau dabar nerealu sukiršinti žmones, gyvenančius taikoje ir darnoje, — sako Gardino srities Lydos miesto gyventojas katalikas Aleksandras (vardas pakeistas jo prašymu). — Pavyzdžiui, mes turime daug tarpreliginių santuokų."
Tiek stačiatikių, tiek katalikų bendruomenėse tikintieji yra abiejose politinės konfrontacijos pusėse, pažymi visi agentūros pašnekovai. Todėl kalbama apie konfliktą tarp "pritariančių ir nepritariančių rinkimų rezultatams" ir visai ne tarp krikščionybės krypčių.
