Praėjusią savaitę Vokietijos aplinkos ir branduolinės saugos ministrė Svenja Schulze padarė tokį pareiškimą dėl "Nord Stream-2" dujotiekio statybų: "Jei dabar sustabdytume projektą, padarytume pakankamai žalos, suabejodami galimybe laikytis teisinės valstybės principų, ir greičiausiai susidurtume su teismais". Pareiškimas yra kiek netikėtas — anksčiau Vokietijos politikai mieliau sutiko su kur kas bendresnėmis frazėmis, o tada staiga pradėjo kalbėti apie kažkokius "bylinėjimosi procesus".
Jei federalinė ministrė baiminasi — tai ko būtent, kas privers Vokietijos vyriausybę bylinėtis ir ko šalies politinė vadovybė gali jaudintis? Apskritai Europoje ir ypač Vokietijoje teisminiai ginčai nėra neįprasti, tad iš kur čia kyla toks susirūpinimas? Siūlau plačiau apsistoti ties šiuo intriguojančiu momentu.
Žinoma, reikia pradėti nuo priminimo, kad Vokietija neturi valstybinių įmonių, užsiimančių dujų ar jų transportavimo verslu, visiškai laikantis liberalios ekonomikos doktrinos nuostatų. Tačiau dvi privačios bendrovės, registruotos Vokietijos jurisdikcijoje, "Wintershal Dea" ir "Uniper", tikrai yra susijusios su "Nord Stream 2" — juk jos investavo 950 milijonų eurų į jūrinio dujotiekio statybą. Jie tai padarė remdamiesi sutartimi su Šveicarijos įmone "Nord Stream 2 AG", kuri buvo pasirašyta 2017 metų balandžio mėnesį. Tai, kaip mano Schulze, gali nuskambėti teismo salėje, tokio susirūpinimo "Gazprom" ieškinyje neatsiras, teisiškai viskas atrodo taip: dvi Vokietijos įmonės sudarė sutartį su Šveicarijos įmone, ir tai, kad 100 proc. "Nord Stream 2 AG" priklauso "Gazprom", teisme nieko nedomins — tai nebus politinis ginčas.
"2018 metų sausio 31 dieną "Nord Stream 2 AG" gavo leidimą statyti ir eksploatuoti "Nord Stream-2" dujotiekio atkarpą Vokietijos teritoriniuose vandenyse ir sausumoje Lubmino regione prie Greifsvaldo. Štralzundo kasybos tarnyba (Vakarų Pomeranijos regiono, kuriame yra Lubminas ir Greifsvaldas, miestas) pagal energetikos įstatymą išdavė oficialų leidimą statyti 55 kilometrų ilgio dujotiekį" — toks oficialus pranešimas "Nord Stream 2 AG" svetainėje paskelbtas tą pačią dieną.
Kaip ir kurios valdžios institucijos išdavė leidimą statyti "Nord Stream-2" kitose jo vietose, šiuo atveju neturi nieko bendro su byla, nes jos nebus įtrauktos į Vokietijos bendrovių ieškinį Vokietijos vyriausybei. Nuo tada, kai leidimas, kurį Štralzundo kasybos tarnyba pasirašė griežtai laikydamasi tuo metu galiojusio federalinio įstatymo, visas tolesnis "Nord Stream 2 AG" darbas buvo visiškai teisėtas. Ne mažiau teisėtas buvo aiškus Vokietijos bendrovių "Wintershall Dea" ir "Uniper" įsipareigojimų vykdymas — finansuoti statybos etapus pagal sutarties šalių nustatytą grafiką.
Vokietijos bendrovių konsorciumas ir EUGAL
Dar kartą pažvelkime į madam Schulze teiginį: "Jei dabar sustosime..." Raktinis žodis yra "dabar". Kad ir kokios skambios būtų politinės diskusijos dėl projekto "Nord Sream-2", teisiškai viskas atrodo juokinga ir nereikšminga: sustabdyti projektą reiškia naujojo teisės akto taikymą atgaline data. Tokie teismo procesai Europoje laimi be menkiausių sunkumų, tai yra jurisprudencijos klasika.
Ir galimas ieškinys federalinei vyriausybei bus ne vienintelis — po "Nord Stream-2" statybų dalyvių Vokietijoje įregistruotų įmonių konsorciumas Vokietijos įmonėje "Gascade Gastransport", kuriai priklauso 51 proc. bendrovės "Fluxys Deutschland", Vokietijos bendrovė "Gasunie Deutschland" eis tuo pačiu keliu: "Transport Services" ir Vokietijos bendrovė "Ontras Gastransport", kurių kiekviena valdo po 16,25 proc.
2018 metų spalio mėnesį konsorciumas išdavė leidimą statyti EUGAL (Europos dujotiekį) Meklenburgo-Pomeranijos federalinėje žemėje. Tai buvo paskutinis leidimas, kurio konsorciumui reikėjo pradėti kurti THL: 2018 metų rugpjūčio 17 dieną leidimas buvo gautas iš Brandenburgo federalinės žemės valdžios, spalio 1 dieną — iš Saksonijos federalinės žemės valdžios institucijų.
Žinoma, kiekviena federalinių žemių valdžia veikė griežtai laikydamasi tuo metu galiojusių federalinių įstatymų. Tai, kad "Gascade Gastransport" yra EUGAL IHL, kurioje 50 proc. priklauso "Gazprom" koncernui, operatorius, teismuose vėl niekam neįdomu. Svarbu, kad 2018 metais niekas nepažeidė įstatymų, EUGAL THL statyba, kurios numatomos išlaidos, atsižvelgiant į priverstinius vėlavimus, siekė 2,5 milijardo eurų (neįskaitant įsigytų žemės sklypų vertės), buvo visiškai teisėta.
"Jei mes dabar..." atveju Vokietijos bendrovių konsorciumas turi visas priežastis pateikti ieškinį Vokietijos vyriausybei — ir jis tikrai laimės. O konsorciumas tai padarys — juk EUGAL, pradėtas eksploatuoti 2020 metų lapkričio mėnesį, buvo pastatytas tam, kad gautų dujas, kurios turės tekėti per "Nord Stream-2". "Jei mes dabar..." nėra "Nord Stream-2", iš jo nebus jokių dujų EUGAL. Taigi taip — reikalavimas, atsižvelgiant į banko palūkanas ir prarastą pelną, yra visiškai tas pats algoritmas, kaip ir "Wintershal Dea" ir "Uniper" atveju.
Privačių bendrovių investicijos ir valstybės biudžeto rizika
Tokiu atveju ieškinių suma nesutaps su statybos sąmatomis. Bus atsižvelgiama į visas banko išlaidas — visos aukščiau išvardytos įmonės panaudojo kredito finansavimą. Kiekviena iš bendrovių, dalyvaujančių tiek SP-2, tiek EUGAL statybose, tikėjosi pasipelnyti iš dujų pardavimo galutiniams Vokietijos vartotojams, o "Uniper", kuriai priklauso daugybė dujomis kūrenamų elektrinių Vokietijoje, taip pat tikisi parduoti elektrą. Negautas pelnas taip pat bus įtrauktas į ieškinio sumą, tai yra, kalbėsime apie sumas, aiškiai viršijančias 10 milijardų eurų.
Taip, Europos teisminė sistema neišsiskiria skubotumu, tačiau teismo rezultatas yra žinomas iš anksto: federalinė vyriausybė jį pralaimės ir atsiskaitys su privačiomis įmonėmis valstybės biudžeto lėšomis. Tai paaiškina tikrąją priežastį, kodėl ponia ministrė padarė savo pareiškimą: dėl neišvengiamų teismų sprendimų valstybės biudžetas turės sumokėti privačioms įmonėms.
Nė viena iš išvardytų bendrovių negavo vyriausybės subsidijų, mokesčių lengvatų ar biudžeto finansavimo — nė vieno euro cento Vokietijos valstybė neišleido "Nord Stream"-2 ir EUGAL statyboms. Viskas vėl įvyko vadovaujantis liberalia ekonomikos doktrina: privačios bendrovės prisiėmė visą riziką įgyvendindamos projektus, jas finansavo išimtinai pačios. Nė vienas Vokietijos pilietis iš kišenės neišleido nė vieno euro, todėl Vokietijos politikai leido sau pareikšti įvairių nuomonių apie aršios kovos su dujų priklausomybe nuo Rusijos poreikį ar mūšius, kad padidintų gimtosios šalies energetinį saugumą. Vienus šių politikų domino tik dujų srautų vamzdynais kainos ir ritmas, kitus — Berlyno pacientas, Krymas, Skripaliai ir "laisvės molekulės". Buvo smagu ir priminė "flešmobą" pagal posakį "Visas pasaulis yra teatras, o mes įstrigome cirke".
Rinkimai, visi kandidatai — atsakingi politikai
Tačiau 2021 metų rugsėjo mėnesį Vokietijoje vyks parlamento rinkimai, todėl ponia Schulze paragino Vokietijos politikus pagaliau rasti duris šio cirko pastate. Kai kurių žmonių kūrybinė iniciatyva atmesti projektą "Nord Stream-2" dėl to, kad "Putinas neleidžia Navalnui patekti į Krymą", "draugiškas balsavimas už" — ir Vokietijos kompanijų vadovai praneš, kad politinės partijos sukišo rankas į Vokietijos gyventojų kišenes, ir ne šiaip sau, o iki alkūnių.
Vokietijos pilietis, kaip žinote, yra ramus, lėtas, mėgsta alų ir Bavarijos dešreles, tačiau pasikėsinus į jo piniginę jis tampa drąsus ir ryžtingas, savo elgesiu garantuojantis inicijuojančios partijos išnešimą iš rinkimų lenktynių kojomis į priekį. Šis pasaulis apskritai yra paprastas ir ciniškas: frau kanclerės pagarsėjęs "įsipareigojimas" "Nord Stream-2" projektui nėra jos simpatija Rusijai apskritai ar ypač Vladimirui Putinui ir Aleksejui Mileriui. Jei vyriausybė, vadovaujama jos partijos, toleruoja Bavarijos dešrelių vagystes iš rinkėjų dėl juokingo sprendimo sustabdyti "Nord Stream-2", tai Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos ateitis net ne miglota, o niūri. Iki rinkimų liko mažiau nei devyni mėnesiai, todėl dabar nebėra laiko nesąmonėms — rizikuojama rinkimų rezultatais, galimybe patekti arba prarasti valdančiąją koaliciją. Taigi, ponai Vokietijos politikai, atėjo laikas atidžiai išklausyti ir išgirsti ponios Schulze žodžius.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
