Atskleista, kokia antrojo karantino įtaka gyventojų finansams ir jų emocinei būsenai

© Photo : Facebook / Vilniaus miesto savivaldybėСнегопад в Вильнюсе
Снегопад в Вильнюсе - Sputnik Lietuva, 1920, 08.02.2021
Prenumeruokite
Yandex newsTelegram
Tyrimas atskleidė, jog dažniausia per pandemiją "išmokta pamoka" — santaupų kaupimas ir finansinis rezervas, kuris leistų bent kelis mėnesius išgyventi be pajamų

VILNIUS, vasario 8 — Sputnik. Daugiau nei 40 proc. šalies gyventojų jaučia pandemijos įtaką savo finansams, tačiau dėl susiklosčiusios situacijos nerimauja jau mažiau, rodo "Swedbank" užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas.

Darbas biure - Sputnik Lietuva, 1920, 02.02.2021
Daugiau nei trečdalis darbdavių planuoja investuoti į darbuotojų mokymus

Tyrimo duomenimis, 40 proc. respondentų teigia, jog slapta tikrai arba galimai naudotųsi šiuo metu draudžiamomis kirpėjų, kosmetologų, trenerių paslaugomis.

Kaip pastebėjo "Swedbank" Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė, per antrąjį karantiną gyventojų, jaučiančių koronaviruso įtaką savo pajamoms, dalis šiek tiek padidėjo (3 proc.), palyginus su pirmuoju karantinu praėjusių metų kovo mėnesį. Visgi nepaisant sunkumų dėl pajamų, gyventojų nuotaikos taisosi.

"Įdomu tai, kad pandemijai neslopstant, didėja ir jos įtakos nejaučiančių žmonių skaičius — tokių respondentų 5 proc. punktais daugiau nei pernai. Matome ir mažiau dėl ateities nuogąstaujančių gyventojų, tad panašu, jog antrosios pandemijos metu dėl asmeninių finansų Lietuvos gyventojai jaučiasi kiek ramiau", — sakė Cvilikienė.

Ko gyventojai baiminasi labiausiai

Remiantis tyrimu, nerimą gyventojams dažniausiai kelia galimas darbo netekimo pasekmės — dėl to nerimauja 5 respondentai iš 10.

Darbuotojo atleidimas - Sputnik Lietuva, 1920, 30.01.2021
Darbdavių apklausa: reikės mažiau darbuotojų, atlyginimams bus skirta mažiau lėšų

"Praėjusiais metais saugūs dėl darbo vietos jautėsi ketvirtadalis žmonių, o šiemet šis skaičius kyla iki trečdalio arba 34 procentų. Tad panašu, jog žmonės arba pradeda matyti prošvaisčių karantino situacijoje, arba susitaiko su padėtimi ir ieško išeičių jai spręsti", — komentuoja "Swedbank" atstovė. 

Pasak jos, didžiausią pandemijos įtaką savo finansams šiuo metu jaučia mažiausiai uždirbantys, žemiausios kvalifikacijos darbuotojai, bedarbiai ir studentai. Kylant pajamoms bei kvalifikacijai, pandemijos įtaka pajamoms mažėja.

Tyrimas atskleidė, jog didžiausią pandemijos įtaką finansams jaučia žmonės, dirbantys apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, meno ir pramogų, prekybos sektoriuose, mažiausią — statybos, pramonės bei švietimo sektorių atstovai. Kaimo gyventojai pandemijos įtaką taip pat jaučia rečiau nei gyvenantys miestuose ar apskričių centruose.

"Daug nerimo Lietuvos gyventojams kelia problemos, susijusios su finansiniais įsipareigojimais, pavyzdžiui, sunkumai grąžinant būsto kreditą, rūpesčiai išlaikant save ar kitus šeimos narius, santaupų trūkumas, pajamų sumažėjimas ar darbo netekimas. Praėjusiais metais nerimo dėl šių aspektų vidurkis siekė 3,7 balo iš 5, o šiemet šis skaičius nukrito iki 3,5, tad gyventojai iš tiesų ima jaustis ramiau", — sakė Cvilikienė.

Karantinas ir davė pamokų, ir išvargino

Tyrimas atskleidė, jog dažniausia per pandemiją "išmokta pamoka" — santaupų kaupimas ir finansinis rezervas, kuris leistų bent kelis mėnesius išgyventi be pajamų. 

Евро, банкноты и монеты, архивное фото - Sputnik Lietuva, 1920, 26.01.2021
Paaiškėjo, koks bus poveikis smulkiajam ir vidutiniam Baltijos šalių verslui po "Brexit"

"Santaupų svarbą ir praėjusiais metais, ir šiemet įvertino vidutiniškai 7 gyventojai iš 10. Kaip ir pernai, žmonės taip pat supranta geros sveikatos svarbą, o gyventojų dalis, pabrėžiančių būtinybę skolintis atsakingai, padidėjo 5 proc. punktais", — komentuoja "Swedbank" Finansų instituto vadovė. 

Remiantis tyrimu, antroji pandemijos banga pakeitė žmonių požiūrį ir į ribojamas paslaugas — net 40 proc. respondentų teigia, jog slapta tikrai arba galimai naudotųsi kirpėjų, kosmetologų, trenerių, masažuotojų ir kitomis šiuo metu draudžiamomis paslaugomis, jei karantinas būtų dar pratęstas. Kategoriškai prieš tokią galimybę nusiteikusių gyventojų dalis sumažėjo 5 proc. punktais. 

"4 iš 10 Lietuvos gyventojų nurodo, kad jie arba būtų linkę naudotis, arba iš tiesų naudotųsi šiandien ribojamomis paslaugomis. Viena vertus, tai patvirtina, jog žmonių kantrybė senka, tačiau kartu tai neretai susiję ir su noru padėti dėl karantino sunkiau besiverčiantiems verslininkams, net jei tai keltų riziką jų ir aplinkinių sveikatai", — sakė Cvilikienė.

Naujienų srautas
0