Vis labiau akivaizdu, kad visoje Europos Sąjungoje vakcinų trūksta. Labai trūksta. Katastrofiškai trūksta jų ir Lietuvoje. Pagal dabartinius tempus, net ir būnant didžiausiu optimistu, skiepų sulaukti šiais metais tiems, kas nėra prioritetų sąraše, šansų nedaug.
Kalba eina ne apie demonstruojamą neužmirštuolę kostiumo atlape. Kalba eina apie kiekvieno piliečio gyvybę. Kuo greičiau žmonės bus paskiepyti, tuo daugiau gyvybių bus išsaugota. Kiekviena diena svarbi. Logika paprasta, reikia ieškoti papildomų vakcinų, nes to, ką Lietuva gauna per ES, akivaizdžiai nepakanka.
Ir štai atsiranda labai realus šansas nupirkti Rusijoje pagamintos vakcinos ir pabaigti su virusu kur kas greičiau. Tačiau Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė kietai nukerta — nepirksim. Argumentas formalus — rusiška vakcina nepatvirtinta Europos vaistų agentūros.
"Šita vakcina nėra registruota jokioje Europos Sąjungos šalyje ir EMA (Europos vaistų agentūra) tikrai nėra jos vertinusi", — per nuotolinę spaudos konferenciją pareiškė Šimonytė.
Nors anksčiau Maskvoje viešėjęs Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josep'as Borrell'is išreiškė viltį, kad Rusijoje sukurta vakcina nuo COVID-19 artimiausiu laiku bus naudojama visoje 27 valstybių narių Bendrijoje, o Europos vaistų agentūra patvirtins jos efektyvumą.
Paklausta, ar tokiu atveju Lietuva pirks "Sputnik V" vakciną, Šimonytė atsakė: "Atsiprašau, bet negaliu vadovautis prielaidomis, todėl kad EMA sprendžia dėl to, kokia vakcina turi būti patvirtinta, ne ponas Borell'is".
"Daugiau komentarų šia tema, negu kad pasakiau, nebus, nes tikrai "Sputnik V" nėra ta vakcina, kurią mes esame įtraukę į savo vakcinavimo portfelį", — pridūrė ministrė pirmininkė. Tačiau premjerė vėliau pakomentavo daugiau. Pasakė visą esmę socialiniame tinkle Twitter.
Rusijos vyriausybė savo šalyje pagamintą vakciną nuo COVID-19 patvirtino rugpjūtį. Neseniai britų moksliniame žurnale "The Lancet" pasirodė išsami rusų mokslininkų studija, jos rezultatais neabejoja ir nepriklausomi užsienio ekspertai. Rusiškos vakcinos veiksmingumas, remiantis klinikiniais tyrimais, siekia 91 proc.
Preliminariai "Sputnik V" vakcinos naudojimą sausio pabaigoje patvirtino Vengrija. Vengrija nelaukia jokių sprendimų Europos mastu ir jau paskelbė, kad Rusijos vakcina skiepys savo žmones artimiausiomis dienomis.
Paskelbus, kad Rusijoje sukurta vakcina "Sputnik V" yra saugi ir veiksminga, galimybės jos įsigyti jau neatmeta Vokietija bei Prancūzija. Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad "Sputnik V" vakcina galėtų būti skiepijami ES gyventojai, jei tik ją patvirtintų Europos vaistų agentūra (EVA). Prancūzijos prezidentas Emmanuel'is Macron'as taip pat sakė, kad šalyje laukiamos visos vakcinos, kurias patvirtins EVA, įskaitant ir "Sputnik V".
Europos Komisija kol kas dar nepaskelbė planų apie kolektyvinį vakcinos "Sputnik V" dozių pirkimą, bet ES narės gali ir savarankiškai pirkti EVA nepatvirtintas vakcinas, dėl kurių nesiderama Bendrijos lygiu.
Tačiau Lietuvoje "Sputnik V" vakcinos klausimas turi ryškius politinius ir net psichologinius aspektus. Psichologinius — švelniai pasakius. Iš pradžių Lietuvos piliečiams buvo aiškinama, kad rusai pagamino nesaugią vakciną. Bet dabar vakarų mokslininkai patvirtino, kad ji saugi. 91 proc. apsaugo nuo viruso. Neperkama todėl, kad rusiška. Politiškai netinka. Net jeigu tai kainuoja ar kainuos žmonių gyvybes. Ciniška.
Sveiku protu sunku suprasti, kodėl neperkama iš Rusijos tai, kas Lietuvos žmonėms naudinga. Ar Lietuvos valdžia atsiklausė piliečių, ar jie sutinka mokėti brangiau už dujas, elektrą, dar kažką, ko Lietuvos valdžia sugalvojo iš Rusijos nepirkti? Neatsiklausė.
Nėra būtinybės klausti, jeigu yra, kas žino reikiamus politikams atsakymus. Ir piliečiams reikiamai išaiškina.
Štai Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas sako, kad jei susitarimai su kitais vakcinų tiekėjais bus stabilūs ir aiškūs, greičiausiai Lietuvoje net nebus svarstoma įsigyti "Sputnik V" vakciną.
"Didžiausia šios vakcinos problema — patikimumas. Ne tik faktinis, kurį ES vienaip ar kitaip bandys kontroliuoti, bet ir psichologinis. Mūsų visuomenėje yra nemažai abejonių dėl vakcinos patikimumo, todėl tai gali kelti grėsmę visam vakcinacijos procesui", — abejones dėl "Sputnik V" vakcinos paskleidė politologas Janeliūnas.
"Juk įtraukus į bendrą vakcinacijos procesą vieną iš vakcinų, dėl kurios visuomenėje kyla abejonių, gali sustiprėti bendras pasipriešinimas", — savo įžvalgomis su žiniasklaida pasidalino politologijos profesorius.
Pasak Janeliūno, jokių Rusijos veiksmų ar sprendimų šiuo metu neįmanoma atsieti nuo politinių vertinimų. Janeliūnui neįmanoma. Ir jo bendraminčiams.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas taip pat mano, kad Lietuva neturėtų įsigyti "Sputnik V" vakcinos. Pasak jo, trūksta duomenų dėl vakcinos saugumo.
"Tai, be abejo, yra ir vakcinų nacionalizmo dalis. Siūlydama vakciną, Rusija bando skaldyti ES vienybę", — teigia Laurynas Kasčiūnas.
Vakciną "Sputnik V" Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasauliui siūlo kaip dar vieną hibridinį ginklą, padedantį Maskvai skaldyti ir valdyti, teigia ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, reikšdama abejonę dėl šios vakcinos veiksmingumo.
"Jie sako, kad "Sputnik V" yra gera vakcina, tačiau Putinas jos nenori naudoti Rusijos gyventojams gydyti — jis siūlo ją pasauliui kaip dar vieną hibridinį ginklą skaldyti ir valdyti", — socialiniame tinkle Twitter rašė Šimonytė.
"Tai nėra nei naujienos, nei kas nors gero žmonijai", — pridūrė ji.
ES diplomatijos vadovas Josep'as Borrell'is bendrojoje spaudos konferencijoje su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu penktadienį išreiškė viltį, kad Europos vaistų agentūra rekomenduos patvirtinti rusišką vakciną ir ES. Jis taip pat "Sputnik V" vakciną pavadino "gera žinia žmonijai". Ir Lietuvos žmonėms.
Lietuvos ministrė pirmininkė Šimonytė, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Kasčiūnas, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Janeliūnas yra homo sapiens? Homo politicus? Ar tik homo sovieticus? Tačiau toks sindromas, tokia Lietuvos valdžios izoliacionistinė homo sovieticus politika gali brangiai kainuoti Lietuvos žmonėms. Gyvybes.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
