Rusijos nuolatinis atstovas ESBO Aleksandras Lukaševičius interviu RIA Novosti Diplomatijos darbuotojo dienos proga papasakojo apie Maskvos lūkesčius dėl naujosios generalinės sekretorės Helgos Schmid ir 2021 metų Švedijos pirmininkavimą, visų pirma dėl padėties Ukrainoje reguliavimo. Nuolatinis atstovas įvertino situaciją dėl Sputnik ir RT priespaudos ESBO erdvėje bei rusų kalbos ir rusakalbių gyventojų diskriminacijos Baltijos šalyse, taip pat pakomentavo Ukrainos prezidento Vladimiro Zelenskio inicijuotą daugybės televizijos kanalų uždraudimą, šiuo klausimu primindamas Vladimiro Kličkos "aforizmus". Kalbino RIA Novosti korespondentė Vienoje Margarita Kostiv.
— Kokių pokyčių ESBO darbe tikitės vadovaujant naujai vadovybei, ypač atėjus generalinei sekretorei Helgai Schmid?
— Džiaugiamės, kad 2020 metais dalyvaujančioms valstybėms pavyko įveikti ESBO valdymo krizę. Kaip žinia, beveik pusmetį organizacija "dreifavo" be oficialiai patvirtintos pagrindinių vykdomųjų struktūrų vadovybės. Tikimės, kad paskyrus naują generalinę sekretorę ir trijų žmogaus teisių institucijų vadovus, mūsų "laivas" bus geriau valdomas ir taps nuolatinio jo judėjimo link bendrų tikslų garantija. Tikime, kad per koronaviruso pandemiją sustiprėję neigiami reiškiniai įrodė, kad nėra alternatyvos abipusiškai naudingam bendradarbiavimui ir susikertančių interesų paieškoms visose saugumo srityse.
Kas svarbiausia ESBO generalinio sekretoriaus darbe? Visų pirma, tai yra veiksmingas visų organizacijos struktūrų koordinavimas, integruojant jų veiklą į pagrindinę dalyvaujančių valstybių poreikių kryptį, kaip tai atspindi atitinkami įstatymų leidybos organų sprendimai. Čia labai svarbu skaidrumas ir atskaitingumas. Dabar labiau nei bet kada būtina atkurti normalų tarptautinį dialogą. Todėl tikimės, kad sekretoriatas įvertins tendencijas Europos saugumo srityje ir strateginę viziją, kaip sumažinti įtampą ir užtikrinti pasitikėjimą Euroatlante.
Nuoširdžiai tikimės, kad vadovaujant poniai Helgai Schmid, sekretoriatas padės plėtoti ESBO bendradarbiavimą su regioninėmis struktūromis rytuose, pavyzdžiui, su KSSO, NVS, EEB ir ŠBO. ESBO turi lygiuotis į Rytus ne "mentorystės" požiūriu, bet keičiantis patirtimi ir bendradarbiaujant.
Praėję metai aiškiai parodė, kad ESBO rimtai neišnaudoja tarptautinio bendradarbiavimo potencialo. Manome, kad dabar yra laikas gilintis į organizacijos veiklos efektyvumo didinimą. Praėjusių metų pabaigoje Rusija pasiūlė sukurti specialią darbo grupę, kuri parengtų pirmąsias praktines išvadas iki kito ESBO ministrų susitikimo 2021 metų gruodžio mėnesį Stokholme. Tikiuosi, kad artimiausiu metu šis procesas bus pradėtas — aktyviai palaikant sekretoriatui ir asmeniškai generalinei sekretorei.
— Švedijos pirmininkavimo ESBO prioritetas, kaip ir jos pirmtakų, tapo krizė Ukrainos rytuose. Būtent ten įvyko pirmasis Švedijos užsienio reikalų ministrės Annos Linde vizitas einant pirmininkės pareigas. Ką jau įvykęs vizitas atspindėjo?
— Dabartinis pirmininkavimas ESBO turi geras galimybes prisidėti prie Ukrainos vidaus konflikto sureguliavimo. Svarbiausia — įtraukti juos efektyviai ir nešališkai. Kaip žinoma, ESBO atstovai koordinuoja Minsko kontaktinės grupės ir keturių jos teminių darbo pogrupių darbą. Vykdydamos šį derybų mechanizmą, konflikto šalys — Kijevas, Doneckas ir Luhanskas — susitaria dėl konkrečių veiksmų Minsko "kompleksinių priemonių" praktinio įgyvendinimo. Tai yra pagrindas sureguliavimo ir, leiskite priminti, JT Saugumo Taryba vienbalsiai jį patvirtino savo 2015 metų vasario 17 dienos rezoliucijoje 2202. Pirmininkavimo vaidmuo — padėti šalims rasti "Minsko" principais pagrįstus sprendimus, suteikti politinę ir organizacinę paramą "kompleksinėms priemonėms" įgyvendinti ir kontaktinės grupės sprendimams įgyvendinti. Šiuo atveju svarbu elgtis, kaip sakoma, kaip "sąžiningam brokeriui", nebandant įsiteikti vienai ar kitai pusei.
Švedijos pirmininkavimo pradžia dar nepateisino tokių lūkesčių. Sausio 19–20 dienomis viešėdama Ukrainoje, jau būdama ESBO pirmininkė, Anna Linde padarė eilę pareiškimų, kurie aiškiai viršija mūsų organizacijoje priimtus sutarimo principus. Sakykim, jei jau esame įpratę prie Ukrainos ir Vakarų kolegų spekuliacijų Krymo tema ir paprasčiausiai nekreipiame dėmesio į jų bergždžias pastangas, tai akivaizdžiai nesitikime kažko panašaus iš ESBO pirmininkės. Bet kokiu atveju, pirmininkas privalo gerbti Rusijos Federacijos suverenitetą. Priešingu atveju mes "neišvirsime košės". Nors "užvirti košę" labai lengva. Tikimės, kad Švedijos kolegos nuo šiol profesionaliau vykdys ESBO pirmininkavimo pareigas, vengdami piktnaudžiavimo savo galiomis.
Raginame visus savo kolegas rimtai ir be nereikalingų spekuliacijų atsižvelgti į būtinybę kuo anksčiau išspręsti krizę Ukrainoje. Padėtis Donbase išlieka nelengva. Ten vykstanti konfrontacija — ne tik sausa kasdienio susišaudymo statistika, kur nuo šių metų pradžios Misija skaičiavo apie tris tūkstančius. Tai yra konkrečių žmonių, kurie jau septintus metus laukia, kada pagaliau į jų kraštą ateis ramybė, likimai.
Norint pasiekti tvarų sprendimą, reikia politinės valios, kurios, deja, Kijeve nepastebima. Dabar Ukrainos valdžia iš tikrųjų yra padalinta į dvi stovyklas — karinio sprendimo šalininkai, tai yra vadinamoji "karo partija", ir neaiškių perspektyvų konflikto Donbase "šalnos" šalininkai. Deja, Minsko susitarimų įgyvendinimo "partijos" tiesiog nėra. Tuo tarpu protingi balsai, kurie ragino griežtai laikytis "kompleksinių priemonių" raidės ir dvasios, tiesiog buvo nutildomi. Prisiminkime, pavyzdžiui, parodomąją 2020 metų rugsėjo istoriją su tuometiniu Ukrainos delegacijos kontaktinės grupės vadovo pirmuoju pavaduotoju Vitoldu Fokinu. Prezidentas Vladimiras Zelenskis jį atleido kitą dieną po jo kalbos Aukščiausiojoje Radoje, kur p. Fokinas pasisakė už tai, kad būtų įgyvendinamos "kompleksinių priemonių" nuostatos tiksliai taip, kaip jos išdėstytos šiame dokumente.
— Kokie jūsų Švedijos pirmininkavimo Ukrainos kryptimi lūkesčiai?
— Turime siųsti aiškius signalus Kijevui apie būtinybę grįžti prie "kompleksinių priemonių" logikos, kaip vienintelio tarptautiniu mastu pripažinto pagrindo išspręsti vidinę Ukrainos krizę. Pateikti nuoseklių iniciatyvų, kurios padėtų Minsko procesui, pavyzdžiui, šių metų sausio 11 dieną pristatytas vadinamasis "pereinamojo laikotarpio" įstatymo projektas. Pandemijos kontekste būtinybė atšaukti nežmonišką Kijevo socialinę ir ekonominę Donbaso gyvybinės veiklos blokadą. Be to, pats jo įgyvendinimo faktas šiurkščiai pažeidžia "kompleksinių priemonių" 8 dalį. Apskritai, nuteikite Kijevą sąžiningai vykdyti savo įsipareigojimus.
— Rusų kalba atvirai diskriminuojama Ukrainoje ir Baltijos šalyse. Ar Rusija perdavė savo susirūpinimą šiuo klausimu naujajam vyriausiajam tautinių mažumų reikalų komisarui, Kazachstano atstovui Kairatui Abdrachmanovui? Ar Rusijos Federacija tikisi kokybinės pažangos šia linkme dabar, kai į tautinių mažumų reikalus įsitraukia NVS atstovas, kuris tikriausiai gerai supranta, kas vyksta posovietinėje erdvėje?
Apsauga nuo Baltijos šalių ir Ukrainos rusų kalbos ir rusakalbių gyventojų diskriminacijos — vienas iš aktualiausių mums klausimų ESBO žmogaus teisių darbotvarkėje. Anksčiau, mūsų nuomone, šiam klausimui buvo skiriamas nepakankamas organizacijos ir jos specializuotų vykdomųjų struktūrų dėmesys. Viena iš šios padėties priežasčių yra geografinis ir teminis disbalansas jų veikloje, taip pat vadovybėje, kur daugelį metų akivaizdžiai dominavo valstybių atstovai "į vakarus nuo Vienos".
Pono Abdrachmanovo paskyrimas į vyriausiojo tautinių mažumų komisaro postą suteikia vilties ištaisyti tokį disbalansą. Aišku, mes jam jau pateikėme savo rūpesčius. Tikimės jo aktyvaus darbo, susijusio su minėtomis problemomis.
Tuo pačiu metu, profesionalaus ir nešališko požiūrio į jiems priskirtas funkcijas, įskaitant rusų kalbos diskriminacijos Baltijos šalyse ir Ukrainoje tema, tikimės ir iš visų kitų ESBO vadovų struktūrų, įskaitant generalinės sekretorės, Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro direktorių ir atstovo žiniasklaidos laisvės klausimais. Nuo to labai priklausys ir mūsų visų jų veiklos vertinimai.
— Ar jau turėjote kontaktą su naująja ESBO atstove žiniasklaidos laisvės klausimais Teresa Ribeiro dėl Sputnik ir RT priespaudos ESBO erdvėje? Kokių priemonių ketina imtis Ribeiro?
— Taip, beveik iškart po paskyrimo surengėme įvadinį susitikimą su ponia Teresa Ribeiro. Perdavėme jai Rusijos susirūpinimą dėl viso žiniasklaidos problemų spektro, taip pat dėl diskriminacinių priemonių rusų žiniasklaidai daugelyje ESBO šalių. Ypač akcentavome sunkią padėtį Baltijos šalyse, kur spaudai ir toliau daromas bet koks valdžios spaudimas — iki grasinimų baudžiamuoju persekiojimu. Pabrėžėme, kad Rygos, Talino ir Vilniaus veiksmus vertiname kaip akivaizdų tarptautinių įsipareigojimų žiniasklaidos laisvei pažeidimą. Be to, paraginome Ribeiro nedelsiant išnagrinėti situaciją ir įvertinti tokius ribojamuosius veiksmus. Kiek žinoma, po mūsų susitikimo, kaip buvo žadėta, ji surengė susitikimus su nuolatiniais Latvijos ir Estijos atstovais ESBO, kurių metu iškėlė Sputnik Estijos uždarymo ir "Baltnews" bei Sputnik žurnalistų persekiojimo Latvijoje klausimą.
Pažymėjome, kad šiose diskusijose ponia Ribeiro taip pat pabrėžė žurnalistų teisių į saviraiškos laisvę ribojimo neleistinumą ir pabrėžė, kad ekonominių sankcijų taikymas neturėtų pažeisti žiniasklaidos laisvės.
Mes papasakojome poniai Ribeiro apie Rusijos žurnalistų prespaudą kitose ESBO valstybėse, kurios vis dar laiko save "demokratijos pavyzdžiais". Pabrėžėme, kad Rusija nepritaria spaudos segregacijos į "teisingą" ir "neteisingą" praktikai. Ji sutiko, kad reikalingas subalansuotas požiūris, ir dar kartą patvirtino, kad spaudos apsauga išlieka jos darbo prioritetu. Tikimės, kad tai nėra tušti žodžiai. Bent jau įspūdžiai iš bendravimo su naujaja atstove liko teigiami. Mes savo ruožtu taip pat neketiname "sumažinti apimčių" ginant Rusijos žurnalistų bendruomenės interesus.
Mūsų dėmesys taip pat sutelktas į procesus, susijusius su vis didesne Amerikos skaitmeninių platformų, pirmiausia "Facebook", "Twitter" ir "Google", pasaulinės informacinės erdvės ir tinklo išteklių cenzūra. Jų visiška savivalė prieš rusakalbę žiniasklaidą vis dar kelia didelį nerimą, ypač atsižvelgiant į pastaraisiais mėnesiais vykusį didžiulį rusiško turinio blokavimą ir pašalinimą. Galima sakyti, kad tokie "Big Tech" veiksmai tapo sisteminiai ir tapo šiurkščia cenzūra. Šiuo požiūriu mes ESBO informuojame šiomis temomis.
— O kaip su naujaisiais žiniasklaidos laisvės apribojimais Ukrainoje?
— Ukraina — labai ypatingas atvejis, kai kalbama apie žiniasklaidos laisvę. Tiesiog egzistuoja represinis politinės cenzūros režimas. Žiniasklaidos ištekliai "laužomi per kelius" ir verčia juos priimti politizuotą požiūrį, kurį propaguoja Ukrainos valdžia. Kijevas siekia apriboti informacijos sklaidą rusų kalba. Kaip žinia, ankstesniais metais Ukrainoje buvo draudžiama transliuoti Rusijos televizijos kanalus — pradedant naujienomis ir baigiant tokiomis nepolitinėmis kaip "Vaiko šypsena" ar "Medžioklė ir žvejyba". Tada įvyko informacinio lauko "valymas" jau artimiausioje Ukrainos žiniasklaidos aplinkoje.
2019 metais Ukrainos žmonės pasitikėjo Vladimiru Zelenskiu, kuris laimėjo prezidento rinkimus su šūkiais iš serijos "už viską, kas gera, prieš viską, kas bloga". Tų pačių metų rugsėjį per kelionę į Rivnės regioną jis teigė, cituoju: "Aš niekada gyvenime neuždarysiu jokių kanalų, nes neturiu tam teisės, neturiu įgaliojimų". Tačiau šių metų vasario 2 dieną, matyt, prieš mus pasirodė kitas asmuo, kuris atliko prezidento vaidmenį. Asmeniniu sprendimu be jokio teismo ir tyrimo jis blokavo daugelio Ukrainos televizijos kompanijų transliacijas, tarp kurių buvo trys pirmaujantys naujienų kanalai, turintys didžiulę auditoriją — "112", "NewsOne" ir "ZIK". Be to, jis apkaltino juos kažkokios "propagandos" skleidimu. Ironiška tai, kad prieš pusantrų metų jis davė pažadą "neuždaryti jokių kanalų" "NewsOne" žurnalistei.
Mes, žinoma, suprantame, kad neseniai priimtas prezidento Zelenskio sprendimas neturi nieko bendra su atsakinga informacijos politika teisinėje valstybėje, nors Ukrainos atstovai nuolat kartoja apie tam tikras "vertybes". Kaip niekad anksčiau čia tiktų Ukrainos politiko (kuris, beje, neseniai išleido savo "taiklių" posakių rinkinį) žodžiai, kad žmogus "nusidažė tokiomis spalvomis, kokiomis save spalvino". Iš tiesų — į rytojų Kijeve gali žiūrėti "ne visi, tik nedaugelis gali tai daryti".
Mes jau atkreipėme Teresos Ribeiro ir visos ESBO dėmesį į tokius akivaizdžius faktus, kad dabartinės Ukrainos valdžios institucijos riboja žiniasklaidos laisvę. Kalbant apie kovą su politiniais nesutarimais, Kijevas tikriausiai vis dar prisimena išmintingą Rusijos patarlę — "visiems burnos neužčiaupsi".
— Ką naujo koronavirusas atnešė į diplomatinę tarnybą? Kas dingo iš kasdienio diplomatų gyvenimo ir kuo jis pasipildė pandemijos laiku?
— Iš tiesų, koronavirusinės infekcijos plitimas labai pakeitė diplomatų gyvenimą ir darbą. Pirma, diplomatai, kaip ir kiti žmonės, gali užsikrėsti ligomis. Deja, pandemija pareikalavo kelių mūsų kolegų, dėl kurių labai gedime, gyvybių. Daugelis patys išgyveno šios ligos sunkumus. Antra, būnant toli nuo Tėvynės, išaugo nerimas dėl namuose likusių artimųjų ir draugų. Ypač atsižvelgiant į visišką sienų uždarymą ir griežtus judėjimo apribojimus.
Tuo pačiu metu, esant "visiškam uždarymui", diplomatinis gyvenimas nesibaigė. Tai ypač pasakytina apie daugiašalių organizacijų, užsiimančių tarptautiniu saugumu, veiklą. Tai visiškai taikoma ir ESBO. Nors tradiciniai darbo metodai, įskaitant reguliarius susitikimus akis į akį ir susitikimus Hofburgo rūmuose, kur yra ESBO būstinė, turėjo būti laikinai atšaukti, buvo svarbu palaikyti ryšius su partneriais, taip pat parengti galimus atsakus į viruso plitimą. Mes ir toliau dirbome nuotoliniu būdu. Kalbama ne tik apie nuolatines konsultacijas ir Nuolatinės tarybos posėdžius, įvyko net toks didelis įvykis kaip ESBO Užsienio reikalų ministrų taryba praėjusių metų gruodžio mėnesį. Ji, beje, pasirodė esanti labai "derlinga" galutinių dokumentų prasme.
Šiuo metu Rusijos diplomatai sistemingai dirba dėl mūsų šalyje sukurtos koronaviruso vakcinos įvedimo į tarptautinę rinką.
— Ar, jūsų nuomone, pandemija teigiamai ar, greičiau, neigiamai paveikė darbo pobūdį?
— Kaip jau sakėme, tradiciniai diplomatų darbo metodai buvo perkelti į nuotolinį formatą. Ar tai gerai, ar blogai? Viena vertus, pandemijos metu galima palaikyti ryšius nepakenkiant diplomatų sveikatai. Be to, internetinis formatas palengvino ir išplėtė politinių atstovų ir ekspertų iš sostinių dalyvavimą. Kita vertus, joks telefoninis pokalbis negali pakeisti asmeninio pokalbio. Turint virtualų kontaktą, sunkiau sukurti pasitikėjimo atmosferą, palenkti į savo pusę pašnekovą, kas yra svarbus diplomatijos meno komponentas.
Džiugu, kad normalizuojantis situacijai, darbas pamažu grįžta prie įprasto režimo. Vis daugiau susitikimų, taip pat aukšto lygio, jau vyksta asmeniškai. Vasario 2 dieną dalyvavau Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo ir Švedijos užsienio reikalų ministrės Annos Linde, kuri oficialiai lankėsi Maskvoje kaip ESBO pirmininkė, derybose. Norėčiau tikėtis, kad liga atsitrauks ir gyvenimas, įskaitant diplomatinį, visiškai atsinaujins.
