"Visiška savivalė": Rusijos URM sureagavo į Melio įkalinimo pratęsimą Lietuvoje

Lietuvos vadovybė šiurkščiai ir ciniškai manipuliuoja teisingumu politiniais tikslais, sakė Zacharova

VILNIUS, balandžio 1 — Sputnik. Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova laisvės atėmimo termino pratęsimą Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkui Jurijui Meliui, kuris Lietuvoje nuteistas pagal Sausio 13-osios bylą, pavadino "sukrečiama žinia". Ji tai pareiškė trumposios konferencijos metu.

Lietuvos apeliacinis teismas pakeitė 16 iš 67 anksčiau įsiteisėjusių nuosprendžių byloje dėl sausio 13-osios įvykių Vilniuje. Melis gavo dar trejus metus kalėjimo, o buvusiam kariškiui Genadijui Ivanovui laisvės atėmimo laikas buvo pratęstas iki penkerių metų. Bausmė buvusiam TSRS gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui buvo panaikinta, nes jis mirė.

Pasak Zacharovos, Lietuvos teismo nuosprendis sufabrikuotoje byloje kelia pasipiktinimą. Ji pabrėžė, kad rusai nepadarė nusikaltimų, už kuriuos buvo teisiami Lietuvoje.

"Visų vadinamųjų kaltinamųjų kaltė neįrodyta, įstatymai taikomi atgaline data, pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, teisė į teisišką bylos nagrinėjimą dėl 1991 metų sausio mėn. Vilniuje", — sakė ji ir pridūrė, kad Lietuvoje vyksta "gėdingas susidorojimas".

Užsienio reikalų ministerijos atstovė pridūrė, kad Lietuvos valdžia užsiima "visiška savivale", "šiurkščiai ir ciniškai manipuliuoja teisingumu politiniais tikslais".

"Mes išreiškiame ryžtingą protestą prieš Rusijos piliečio Jurijaus Melio, kuris daugiau nei septynerius metus merdėjo Lietuvos kalėjimų kamerose, teisių pažeidimus. Dabar jis turės praleisti dar trejus metus kalėjime. Mes padėsime jo advokatui kreiptis į Aukščiausiąjį Teismą ir toliau kreiptis į tarptautinius teismus. <...> Mes reikalaujame iš Lietuvos represinio režimo nedelsiant paleisti nepelnytai nuteistą Rusijos pilietį Jurijų Melį. Vilniaus nusikalstami veiksmai neliks be pasekmių", — pabrėžė diplomatė.

Anksčiau Rusijos ambasada Lietuvoje Melio bausmės sugriežtinimą pavadino pasityčiojimu, o pats Apeliacinis teismas, jų nuomone, priėmė tokį sprendimą "norėdamas įtikti rusofobiškoms valdžios institucijoms" ir proceso metu pažeidė tiek tarptautinius, tiek Lietuvos teisės aktus.

Pats Melis savo įkalinimo pratęsimą pavadino politiniu ir teigė, kad ant jo "nėra kraujo" ir nebuvo nurodymo "žudyti žmones" ar "šaudyti".

1991 metų sausio 13-osios byla

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.

Lietuvos prokuratūra teigė, kad žudynes įvykdė sovietų kareiviai, tačiau nepateikė jokių to įrodymų. Tuo pat metu prokuratūra reikalavo griežtų bausmių kaltinamiesiems.

2019 metų kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Sausio 13-osios byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų — už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai. Tada prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas. Jie buvo nuteisti kalėti septynerius ir ketverius metus atitinkamai. Po šio nuosprendžio Apeliacinis teismas gavo daugiau nei 60 apeliacinių skundų.

Maskva laiko šį nuosprendį "neteisėtu", pažymėdama, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo.

2020 metų gruodžio mėnesį Rusijos tyrimų komitetas už akių pateikė kaltinimus teisėjams iš Lietuvos, kurie paskelbė neteisingą nuosprendį daugiau nei 50 rusų dėl įvykių Vilniuje 1991 metais. Taip pat RF Tyrimų komitetas ėmėsi būtinų priemonių organizuoti tarptautinę kaltinamųjų paiešką.

1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje

© Sputnik