Užsispyrę rusai! Paskelbti vokiečių laiškai apie Leningrado blokadą

Vokietijos laikraštis cituoja vokiečių kareivio Valterio Godelio iš Rytų fronto laiškų fragmentus. Pirmosiomis dienomis netoli Leningrado jis buvo patenkintas tuo, kas vyksta, tačiau laikui bėgant apsigalvojo

VILNIUS, gegužės 6 — Sputnik. Laikraštis "Die Welt" paskelbė vokiečių kareivio Valterio Godelio, dalyvavusio mūšiuose prie Leningrado, laiškus.

Karys artimiesiems parašė, kad kelionė į Rytų frontą jam buvo "geriausia patirtis per visą gyvenimą". Godelis buvo paprasto vokiečių valstiečio sūnus ir anksčiau niekada nebuvo keliavęs už savo gimtojo kaimo Švabijoje ribų.

Kovojo 18-oje "Šiaurės" grupės armijoje. Vokiečių kariai priartėjo prie Leningrado ir apgulė jį, kas per trejus metus kainavo beveik milijono miesto gyventojų gyvybes. Karys savo laiškuose miesto blokadą pavadino "neblogu" įvykiu.

1941 metų rugsėjo mėnesį Godelis išsiuntė namo laišką: "Man viskas visada puiku. Vakar buvo mano pirmasis krikštas ugnimi". Iš pradžių jo entuziazmui pritarė daugelis Vermachto kareivių. Tačiau netrukus jiems teko susipažinti su kita "kelionės" puse.

"Jau dvi dienas sninga, ir vis dar labai šalta. <...> Nėra nei šieno, nei šiaudų — visai nieko, nes derliaus nuėmimo metu žmonės turėjo išeiti", — rašė jis.

Godelis taip pat pažymėjo, kad "sudegė 75 % viso turto". Vėlesniais mėnesiais šimtai tūkstančių žmonių mirė nuo šalnų, orui sušalus iki –40 laipsnių. Hitleris norėjo, kad Leningradas tiesiogine prasme numirtų iš bado, sakoma straipsnyje.

"Tu neįsivaizduoji, kokie užsispyrę yra šie rusai. Jie guli šimtais ant ledo ir vis dar kiekvieną dieną mus puola", — apie 1941–1942 metų žiemos kovas rašė vokietis. Jis pridūrė, kad neleis niekam palikti apgulto miesto.

Raudonoji armija prasiveržė pro Vermachto gynybą į pietus nuo Leningrado. Vokiečiams į pagalbą atėjo batalionas, kuriame kovojo ir Godelis.

"Mes puolėme šešis kartus ir vis tiek nesugebėjome prasiveržti. Septintą kartą mums pagaliau pavyko — sunkių kovų ir didelių nuostolių kaina... Tačiau rusai sugebėjo vėl susiimti ir prirėmė mus", — parašė jis.

Šiame mūšyje daugelis vokiečių kareivių mirė iš bado, šalčio ir nuo ligų. Godelis patyrė nušalimus, tankų pajėgos jį evakavo vasario pabaigoje. Jo batalionas neteko 383 žmonių — nužudytų ir sužeistų. Sunkios kovos tęsėsi iki gegužės.

Nebeliko nė pėdsako buvusio Godelio malonumo ir "nuostabios" nuotaikos. Jis parašė seseriai Marijai apie jos mažąjį sūnų: "Jei jis kada nors nuspręs žaisti karą, aš jį išlupsiu ir geriau išmokysiu šokti".

1943 metų lapkričio mėnesį Godelis pranešė, kad jo būrys yra kritinėje situacijoje. 

"Bet kokiu atveju aš vis dar esu sveikas ir, nepaisant visko, tikiuosi, kad dar susitiksime!" — rašoma laiške.

Praėjus mėnesiui po paskutinio Leningrado blokados proveržio, Valteris Godelis 1944 metų vasario 27 dieną mūšiuose prie Nevelio buvo sunkiai sužeistas ir tą vakarą mirė.