Baltijos šalys šokiruotos: Europa atsisakė remti Čekiją konflikte su Rusija

Čekijos raginimas ES ir NATO sąjungininkams išsiųsti Rusijos diplomatus buvo solidarumo su Praha konflikte su Maskva ženklas. Praha buvo ne šiaip ignoruojama — Europos Sąjunga tai viešai neigė, ragindama dar labiau neapsunkinti santykių su Rusija

VILNIUS, gegužės 12 — Sputnik. Tai, kas įvyko, yra smūgis ne tiek Čekijai, kuri tik įsisavina save kaip šalies, uždirbančios sau taškus tarptautinėje arenoje, vykdydama antirusišką politiką, vaidmenį, bet ir Baltijos šalims, kurios gyvena tik šia politika, o visos Lietuvos, Latvijos ir Estijos viltys dedamos į konfliktą su Maskva, rašo portalo RuBaltic.ru autorius Aleksandras Nosovičius.

Gegužės pradžioje Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas paprašė sąjungininkų ES išsiųsti bent po vieną Rusijos diplomatą. Taip Europa parodytų solidarumą su Čekija priešindamasi "Rusijos agresijai".

"Prisiminkime, kad praėjusį mėnesį Praha apkaltino Maskvą šaudmenų sandėlių Vrbeticoje susprogdinimu, kuris įvyko dar 2014 metais. Praėjus septyneriems metams Praha paskelbė, kad sandėlį padegė tie patys legendiniai "Petrovas ir Boširovas", kurie po ketverių metų vyks į Solsberį pasigrožėti bokštu", — rašo Nosovičius.

Jis pabrėžia, jog tai sutapo su Rusijos ir Amerikos santykių diplomatinės padėties pablogėjimu, kai Vašingtonas įvedė Maskvai naujas sankcijas ir išsiuntė kelias dešimtis Rusijos diplomatų. Pasak straipsnio autoriaus, Praha nusprendė imtis iniciatyvos ir ne tik "niurzgėti", bet ir pradėti naują "transatlantinio solidarumo" kampaniją prieš Rusiją, panašią į tą, kuri vyko po Skripalų apnuodijimo.

"Tam reikėjo farso, atsižvelgiant į "Rusijos supermenų" Petrovo ir Boširovo Vrbeticoje įvykdytų sprogimų istoriją. 2018 metais visos NATO šalys ir šalys, gravituojančios Vakarų bloko link, išsiuntė Rusijos diplomatus Didžiosios Britanijos kvietimu. Kodėl jie to nepadaro dabar, Čekijos kvietimu?" — klausia Nosovičius.

Pasak jo, tai buvo "pirmasis cheminio ginklo panaudojimas Europoje po Antrojo pasaulinio karo", čia yra "tiesioginis karinės agresijos aktas". Kuo Praha blogesnė už Londoną?

"Mes visada turime atsižvelgti į šį [Vrbeticos incidentą], kad kai užpuolama viena iš [NATO] valstybių narių, tai iš tikrųjų yra puolimas prieš visus. Taigi aš paprašiau [kitų ES šalių vadovų] apsvarstyti bent vieno [Rusijos] diplomato išsiuntimą. Kitame [ES] aukščiausiojo lygio susitikime pamatysime, kaip jie į tai reaguos", — sakė Čekijos vyriausybės vadovas Babišas.

Tuo tarpu, kaip pabrėžia straipsnio autorius, rusai be jokių Prahos prašymų buvo ištremti iš Lenkijos, Baltijos šalių, Kanados — trumpai tariant, tų tradiciškai antirusiškų Vakarų šalių, kurių nereikėtų prašyti prisijungti prie eilinės kampanijos prieš Kremlių.

"Bet čia reikalas užstrigo. Likę sąjungininkai apsimetė, kad tai, kas įvyko Čekijoje prieš septynerius metus, nebuvo tiesiogiai susiję su jais, juolab, kad nėra aišku, kas ten įvyko”, -— rašoma straipsnyje.

Anot jo, nebuvo surengta solidarumo kampanija, panaši į britiškąją prieš trejus metus. Net diplomatus išsiuntusios šalys tai padarė ne tiek iš solidarumo su Praha, kiek iš noro parodyti palankumą Vašingtonui. Likusi dalis "ignoravo".

Babišo raginimas išsiųsti dar bent vieną diplomatą šiuo klausimu skambėjo kaip nevilties gestas. Paminėtas artėjantis ES aukščiausiojo lygio susitikimas nuskambėjo kaip grėsmė sukelti skandalą jame, jei prašymas bus ignoruojamas. Nereikėjo laukti ES viršūnių susitikimo. Europos Sąjunga net nepradėjo ignoruoti Prahos prašymo — ji atvirai ir viešai to atsisakė.

"Visi sutinka, kad reikia stiprios [Čekijos Respublikos] paramos, tačiau tuo pačiu metu įtampos eskalavimo negalima tęsti. Galbūt po gegužės 25 dienos viiršūnių susitikimo vadovai paprašys manęs ir Europos Komisijos išanalizuoti santykius su Rusija, kaip kad buvo su Turkija. Tačiau iki šiol ES darbotvarkėje nėra ketinimų tęsti eskalavimą išsiunčiant diplomatus", — paskelbė ES diplomatijos vadovas Žozepas Borelis.

Iš kur europiečiams staiga kilo šis ketinimas apmalšinti konfliktą su Maskva? NATO sąjungininkė rėkia apie prieš ją įvykdytą karinę agresiją ir jie net nenori teikti simbolinės paramos. Gal Čekijai nebuvo atleista už tai, kad atsakingas Rusijos diskreditavimo verslas tapo nauju galantinio kareivio Šveiko nuotykių skyriumi? Gal atvejis, kai Solsberio bokštų mėgėjai įsitraukė į šovinių sandėlio sprogimus, yra siuvamas baltais siūlais?

"Tačiau Skripalių apsinuodijimo atvejis buvo siuvamas tais pačiais baltais siūlais, ir tai buvo ne mažiau kafkiškas absurdas", — sako Nosovičius.

Cheminiai masinio naikinimo ginklai, kurių miligramas pražudo visą gyvenamąjį rajoną, purškiami ant durų rankenos, o Solsberyje to niekas nejaučia ir pasikėsinimo objektas yra gyvas ir sveikas, tik Britanijos specialiosios tarnybos jo neparodo jau ketverius metus dėl neaiškių priežasčių. Didžiosios Britanijos bulvariniai leidiniai pilni toksikologų, apsirengusių apsauginiais kombinezonais, nuotraukų, kuriose matyti, kad jie Skripalio namo vejoje ieško bauginamo "Novičiok" nuodo, ir tose pačiose nuotraukose matyti smalsūs stebėtojai, stovintys šalia toksikologų su marškinėliais trumpomis rankovėmis.

Straipsnyje pabrėžiama, kad kiekvienas, galintis bent kiek racionaliai samprotauti, galėjo padaryti išvadą, kad tai, kas vyko, buvo farsas. Tačiau NATO sąjungininkai solidarizavosi be ilgesnių veiksmų, išvarė diplomatus ir nekilo klausimų Londonui. Dėl gaisro sandėlyje istorijos prieš septynerius metus visiems kyla klausimų, išskyrus Baltijos šalis. Kyla net pačioje Čekijoje, kur šalies prezidentas susiginčijo su vyriausybe šiuo klausimu.

Jau nekalbant apie likusią Europą. "Skripaliada" buvo paleista gavus JAV sutikimą ir tiesioginius nurodymus, kurie apėmė bloko drausmę ir davė sąjungininkams lojalumo testą, priversdami juos absurdiškai naikinti santykius su Rusija", — teigia straipsnio autorius. Tuo tarpu dabar amerikiečiai ruošiasi Rusijos ir JAV vadovų deryboms, jiems nereikia naujos antirusiškos isterijos Europoje, todėl Vašingtonas nedavė jokio nurodymo solidarizuotis su Čekija. Galiausiai liko tik vienos nereikšmingos Vidurio Europos šalies iniciatyva, kurios vadovybė nusprendė "sukelti ažiotažą" "Rusijos grėsmės" tema.

Be amerikiečių iniciatyva, kaip sakoma, nepasitvirtino.

"Jei kalbėsime apie visą Čekijos Respubliką, o ne apie atskirus iniciatorius jos vadovybėje, tai <...> Čekija yra rimta ekonomiškai išsivysčiusi šalis, vykdanti aktyvią pietų politiką. Net ir "nesuvaržydama" Rusijos, ji turi kuo įsitvirtinti tarptautinėje arenoje. Patys čekai, įskaitant prezidentą Zemaną, šia proga sako, kad jų šaliai nepridera tapti dar viena antirusiško choro dainininke", — rašo Nosovičius.

Baltijos šalys tiesiog negali pamatyti savo išlikimo ir vystymosi be Vakarų paramos. Savo rožiniame pasaulio vaizde, kai tik Baltijos valstybės paskelbia Rusijos agresiją ir kviečiasi pagalbos, "vyresnieji broliai" lenktyniaus šluostydami baltų snukį ir nugarą: "Kas įžeidė mūsų mažuosius?"

Ir niekas nesupras, kas ką užpuolė ir ar išvis kas puolė, ar apgirtusiems Baltijos šalių politikams pasivaideno. Realybė yra ta, kad jie gal ir puls į pagalbą, bet tik tuo atveju, jei tai bus taktiniai JAV interesai jų geopolitiniame žaidime su Rusija. Jei tam tikromis aplinkybėmis amerikiečiams būtų nuostolinga kelti "Putino imperinės agresijos prieš Rusijos kaimynus" temą, tai net jei Rusija ir užpuls, NATO sąjungininkai paprasčiausiai pagūžčios pečiais.